Konfliktas „valstiečių" stovykloje? Skvernelis apie Karbauskio šešėlinę Vyriausybę: užsiima visai ne tuo, kuo turėtų

Politiko teigimu, nėra iš esmės jokio logiško paaiškinimo, kodėl šešėlinė Vyriausybė, kuri tarsi ir turėtų daugiausiai oponuoti tikrajam Ministrų Kabinetui, iki šiol kalba apie problemas, kurios yra aiškiai Seimo prerogatyvoje. Tai, akcentuoja opozicijos lyderis, ne šešėlinės Vyriausybės, bet parlamento opozicijos atsakomybė.

„Jeigu šešėlinė Vyriausybė galvoja, kad formuos politiką – tai yra absurdas, taip nebus. Tačiau šiandien yra panašu, kad būtent taip ir daroma. Iš esmės pasisakoma visais klausimais, taip pat ir dėl EVT atstovavimo... Bet tai juk ne tas formatas (...) Dabar tarp opozicijos ir šešėlinės Vyriausybės aš nematau loginio bendradarbiavimo. Absoliučiai“, – Eltai sakė S. Skvernelis.

Nuo vasario mėnesio organizuojamose šešėlinės Vyriausybės posėdžiuose „valstiečiai“ dėmesio skyrė trintis tarp valdančiosios daugumos ir Prezidentūros keliančiam atstovavimo Europos Vadovų Tarybai klausimui, taip pat savo pozicijoms Stambulo konvencijos ar paramos tradicinės šeimos koncepcijai atžvilgiu.

Galiausiai pastarojo posėdžio metu „valstiečiai“ pareiškė, kad ketina kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl karantino metu taikomų draudimų.

Opozicijos lyderio nuomone, šešėlinę Vyriausybę suformavę „valstiečiai“ pirmiausiai turėtų oponuoti sprendimams, kuriuos priima tikrasis – I. Šimonytės vadovaujamas Ministrų Kabinetas.

„Jeigu sprendimai yra geri, jie tuomet turi sakyti Šimonytės Vyriausybei, kad taip ir yra, o jei blogi – tai priešingai, sakyti, kad tai nėra tobulas, kad blogas sprendimas ir, kad šešėlinis Kabinetas siūlys alternatyvas. Būtent tai yra esminis dalykas“, – sakė politikas.

„Reikia, kad visuomenė matytų, kokius sprendimus priimtų šešėlinis Kabinetas, jei būtent jis būtų valdžioje. Tai yra labai svarbu“, – teigė S. Skvernelis.

Ne kartą itin aštriai I. Šimonytės Ministrų Kabinetą sukritikavęs ekspremjeras juokavo, kad reikia sutikti, jog Vyriausybės vangumas apsunkina galimybes oponuoti konkretiems sprendimams, mat iš Ministrų Kabineto ateinančių sprendimų yra tiesiog labai mažai.

Kita vertus, S. Skvernelis tarsi pažymėjo, kad tai negali būti pasiteisinimas Seimo mandato atsisakiusiam ir šešėlinį Ministrų Kabinetą subūrusiam R. Karbauskiui. Be to, toliau šešėliniam Kabinetui kelti Vyriausybei nepriklausiančius klausimus, samprotavo S. Skvernelis, yra apskritai kone tuščias ir apčiuopiamo rezultato duoti negalintis užsiėmimas.

„Jie bando formuoti alternatyvią politiką. Tačiau neįmanoma to padaryti nebūnant Seime, turint tik šešėlinės Vyriausybės formatą. Jie, pavyzdžiui, sako, kad kreipsis į Konstitucinį Teismą (Prašant išaiškinti, ar karantino metu taikomi reguliavimai neprieštarauja Konstitucijai – ELTA).

Nieko jie nesikreips. Juk reikia Seimo narių, kad kreiptųsi.

Jokia Vyriausybė, ar tai būtų šešėlinė, ar tikra, parlamentui valios nediktuoja. Yra atvirkščiai. Iš parlamento ateina idėjos ir nurodymai Vyriausybei“, – aiškino S. Skvernelis.

Džiaugiasi, kad neatsidūrė šešėlinėje Vyriausybėje

Šešėlinis „valstiečių“ premjeras R. Karbauskis anksčiau yra sakęs, kad S. Skverneliui buvo siūloma tapti neformalaus Ministrų Kabineto vadovu.

Tačiau S. Skvernelis jau po pirmojo neformalaus LVŽS Vyriausybės posėdžio žurnalistams prasitarė, kad mandagiai tokio pasiūlymo atsisakė, nes matęs poreikį šešėlinį Kabinetą formuoti iš visų opozicinių partijų.

Dabar politikas tvirtina, ne tik nesigailįs anksčiau priimto sprendimo, tačiau ir besidžiaugiąs, kad neatsidūrė šešėlinėje Vyriausybėje.

„Aš tikrai džiaugiuosi, kad manęs ten nėra. Nes, man atrodo, kad labiau konstruktyvu būtų, jei vyktų oponavimas Vyriausybei šioje iš tikrųjų sudėtingoje situacijoje, kuomet kai kurie jos sprendimai yra beviltiški ir kelia chaosą (...).

O dabar įsivelti į politines batalijas ir diskusijas, kas turi atstovauti EVT... Tai ne tik ne tikrosios Vyriausybės, bet tikrai ir ne šešėlinės Vyriausybės sprendimai. Juk Seime yra tokie sprendimai“, – sakė ekspremjeras, pažymėdamas, kad jau dabar šešėlinio Kabineto nariai galėtų aktyviau sekti Vyriausybės posėdžius ir ten priimamus sprendimus.

„Tą numato ir statutas, kad jie gali dalyvauti netgi Vyriausybės posėdžiuose, atviruose posėdžiuose ir iš karto fiksuoti, kokie sprendimai priiminėjami, reaguoti, bendrauti su žiniasklaida.

Toks formatas gali būti pirmiausiai teikiant alternatyvas. Tačiau politinė darbotvarkė ir tai, kas yra susiję su rinkimų sistemos pakeitimais, su konfliktais tarp prezidento ir valdančiųjų (dėl EVT – ELTA), kas yra susiję su šeimos politika, partnerystės įstatymu, netgi su ta pačia Stambulo konvencija ir kitais konceptualiais dalykais...

Visa tai turėtų būti opozicijos politiniai pareiškimai, kurie galiausiai galėtų būti paremti atitinimais šešėlinės Vyriausybės sprendimais“, – sakė S. Skvernelis.

Šešėlinės Vyriausybės prasmę matytų tik esant tam tikrai bendravimo su opozicija logikai

Būtent tokia logika, kai šešėlinis Kabinetas orientuojasi į Vyriausybės sprendimus ir kartu atsižvelgia į Seime veikiančios opozicijos pareiškimus, S. Skvernelio manymu, būtų racionalus sprendimas.

Jo teigimu, tam tikru pavyzdžiu galėtų tapti opozicijos derinama iniciatyva pateikti alternatyvą valdančiųjų rengiamam partnerystės įstatymui.

„Yra opozicijos politiniai pareiškimai, tada Vyriausybė teikia alternatyvią įstatymui dėl partnerystės ir siūlo. Opozicijos nariai projektą pasirašo ir mes galime teikti, reikalauti, kad būtų pasiūlymas įtrauktas į darbotvarkę ir gal net, suradus kompromisą, atsirastų šansas kažkokia forma jį priimti. Tai yra racionalu ir konstruktyvu“, – sakė jis.

Galiausiai S. Skvernelis sutiko su mintimi, kad R. Karbauskio Ministrų Kabinetas iš dalies perima klausimus, kuriuos turėtų spręsti Seimo opozicija ir opozicijos lyderis.

„Taip, tokius klausimus reikėtų priiminėti ne šešėlinėje Vyriausybėje, bet kitu lygmeniu. Tačiau pasirinktas toks žanras. Aš negaliu prieštarauti, gerbiu šį sprendimą“, – teigė politikas.

Opozicija kol kas nevieninga

Kovo pabaigoje opozicijos lyderiu, po to, kai „valstiečiai“ ir „darbiečiai“ pasirašė frakcijų bendradarbiavimo susitarimą, paskelbtas S. Skvernelis kol kas negali pasigirti konstruktyviu opozicinių jėgų bendradarbiavimu. Politiko teigimu, trūksta vienybės ne tik tarp „darbiečių“ ir „valstiečių“.

Ekspremjeras pažymi, kad nepanašu, jog apie prisijungimą prie opozicinės koalicijos vis dar galvojantys socialdemokratai intensyviai mąstytų oponavimo valdantiesiems kategorijomis.

„Mes nesame vieninga opozicija. Kol kas mes turime susitarimą su Darbo partijos frakcija. Tačiau tai yra 32 „valstiečiai“ ir 10 „darbiečių“. Bet mes nesame vieningi“, – sakė S. Skvernelis.

Prie opozicinio susitarimo jungtis kviečiamų socialdemokratų balsavimai, tęsė politikas, taip pat neduoda akstino manyti, kad esama noro telktis ir ieškoti bendrų vardiklių Seimo opozicijoje.

„Pavyzdžiui, socialdemokratai, matome jų balsavimus... Jie kai kuriais esminiais klausimais balsuoja kaip valdantieji. Pažiūrėkite į balsavimus – jie palaiko valdančiąją koaliciją. Tai parodė ir Jakubausko istorija, kad ta dauguma yra kažkur 79-80 balsų ir jie jaučiasi tvirtai“, – teigė S. Skvernelis.

„Jeigu esminiais klausimais opozicija būtų solidaresnė, tada tas spaudimas valdantiesiems priiminėti atsakingus sprendimus būtų kitoks“, – tikino ekspremjeras.

O kad labiau organizuoto spaudimo valdantiesiems reikia, įsitikinęs politikas, nėra nė menkiausios abejonės. S. Skvernelio manymu, susikildžiusi opozicija kur kas lengviau leidžia Seimo daugumai ne tik primesti savą darbo logiką, bet kartais net ignoruoti parlamento mažumą statute nenumatytais būdais.  

„Jie tiesiog elementariai nepaiso ne tik opozicijos teisių, bet ir statuto... Reikia pripažinti, kad yra nesiskaitymas Seime“, – teigė jis.