Kretingoje – eilės priduoti gyventojų buitines nuotekas

Nepatogumai – tūkstančiams namų ūkių

Individualia veikla užsiimantis vežėjas Edmundas, prašęs neviešinti pavardės, neslėpė, kad Kretingos rajone turintis apie 1 tūkst. klientų.

Įprastai šiltuoju sezonu į bendrovės „Kretingos vandenys“ valyklą per mėnesį išvežąs apie 600–700 kub. m nuotekų, žiemą mažiau – apie 400–500 kub. m. Jo autocisterna talpina apie 6 kub. m ištraukiamų nuotekų.

Edmundas apibūdino įprastą savo darbo schemą: ištraukę nuotekas iš individualių talpų, jie, pagal sutartį su „Kretingos vandenimis“, atgabena nuotekas į automatinę pridavimo kolonėlę ir išpumpuoja į šios bendrovės talpas, kur nuotekos išvalomos.

Proceso metu bendrovės nuotekų valymo technologai pasirinktinai paima mėginius: tiriama nuotekų sudėtis, kiek išleidžiama azoto, fosforo, kitų medžiagų, jų junginių, stebima, ar neviršijamos taršos normos.

„Nuotekų pridavimo kaina svyruoja nuo 4 iki 7 Eur už kub. m ir priklauso nuo nuotekų taršos koncentracijos: jeigu žmonės dažniau iš savo sodybų išveža nuotekas, jų tarša mažesnė, bet, jei tik sykį ar du per metus, koncentracija gerokai didesnė.

Laboratorija mums, vežėjams, nustato kainas nuo vieno mėginio paėmimo iki kito. Autocisternos nuotekų išpylimo kainos svyruoja nuo 25 iki 45 Eur“, – kalbėjo Edmundas.

Užteršė sistemą riebalais

Tačiau šį pavasarį ir vežėjai, ir kretingiškiai, kuriems reikalinga jų paslauga, susidūrė su rimta problema – po darbo valandų ir savaitgaliais nuotekos nebepriimamos. Bendrovė nuotekas priimdavo nuo 7.30 iki 16.30 val., penktadieniais – tik iki 15.15 val., savaitgaliais išvis nedirbo.

„Anksčiau atveždavome vakare ar šeštadieniais ir automatiškai į kolonėlę suleisdavome nuotekas. Bet jau du mėnesius „Kretingos vandenys“ pakeitė tvarką, neva kažkas privežė nešvarių nuotekų, užterštų skudurais, riebalais ir užkimšo sistemą.

Dėl to dabar vežėjai stebimi. Susidarė problema: darbo metu sodybų vartai uždaryti, šeimininkų nėra, o į sodų sklypus dažniausiai žmonės juk ir suvažiuoja savaitgaliais, švarinasi, norėtų susitvarkyti ir nuotekas, bet jų išvežti negalime.“ Edmundas sakė, kad pas jį jau susidarė klientų eilė 2–3 savaitėms į priekį: žmonės specialiai pasiprašo iš darbų, kad jis galėtų suspėti išvežti nuotekas iš jų valdų.

Vien Kretingos mieste yra 7 sodininkų bendrijos: vieni sodininkai veža nuotekas dažnai – 2-syk per mėnesį, kiti – sykį per metus. Jo paslauga, priklausomai nuo atstumo, kainuoja nuo 30 iki 80 Eur. Į kitą apskritį nuotekų, Edmundas sakė, nevežantis, nes gerokai išaugtų paslaugos kaštai.

Vidutiniškai perdien vežėjai į „Kretingos vandenų“ nuotekų valyklą atveža po 9 nuotekų autocisternas.

Pakoregavę laiką, uždirbtų lėšų

Dėl bendrovėje „Kretingos vandenys“ susiklosčiusios padėties Edmundas ir jo kolegos kreipėsi į Kretingos rajono merą Antaną Kalnių ir naujai darbą pradėjusios rajono Savivaldybės tarybos Ūkio, kaimo ir aplinkosaugos komiteto narį Giedrių Petreikį.

„Jau sulaukiau vežėjų nusiskundimų dėl eilių „Kretingos vandenyse“, susidarančių dėl nelankstaus bendrovės darbo grafiko. Pasirodo, siekiant išvengti itin stipriai užterštų nuotekų, mėginius mechaniškai ima dvi technologės, nes bendrovė vykdo griežtą mėginių kontrolę.

Bet gal galėtų pakoreguoti technologių darbo laiką, kad viena jų dirbtų iš ryto vėliau, bet vakare ilgiau, bent iki 19–20 val. Taip, manau, būtų atsižvelgta į gyventojų ir verslininkų pageidavimus, o ir pati bendrovė uždirbtų pinigų: mano žiniomis, 1 kub. m vežėjų išpiltų nuotekų kainuoja 3-kart brangiau, negu atitekėjusių iš centralizuotų tinklų“, – svarstė G. Petreikis.

Jis patikino, kad situacija buvo aptarta su bendrovės „Kretingos vandenys“ laikinai direktoriaus pareigas einančiu Donatu Siručiu, kuris tarybai turės pateikti galimus sprendimus.

Sodininkai nesijungia prie tinklų

„Pajūrio naujienos“ išklausė ir D. Siručio poziciją: „Vakarais, po darbo, nesąžiningi vežėjai atveža ir supila nuo 5 iki 20 kartų normas viršijančias nuotekas, ypač – iš kavinių ar kaimo turizmo sodybų virtuvių.

Automatinė priėmimo stotelė užlūžta. Įrenginiai nepajėgūs išvalyti atvežtas didelės koncentracijos taršos nuotekas, į gamtą jas išleistume didelės taršos. Grėstų baudos ir technologams, ir įmonei. Mes privalome laikytis gamtosaugos reikalavimų, o ir saugome savo darbuotojus.

Tarkim, darbuotojui aplinkosaugininkų skiriama bauda už antrąkart fiksuotą pažeidimą yra 1,7 tūkst. Eur. Taršos mėginiai paimami tik žmogiškųjų išteklių pajėgomis, o jei dar prailginsime darbo laiką, kas ryšis dirbti šį darbą?“ – problemą dėstė D. Sirutis. Tačiau grafikus pažadėjo lanksčiai peržiūrėti.

Laikinasis įmonės vadovas neslėpė, kad jau yra gavę aplinkosaugininkų nuobaudų. Jis mano, kad norintys gali susitvarkyti nuotekas: „Jeigu darbo metu gali pasikeisti automobilio padangas, ateiti į Savivaldybės institucijas, tad kodėl negali palaukti nuotekų vežėjo ar sudaryti jam sąlygas patekti į kiemą?

Žinau, kad piktinasi „Draugystės“ ir „Vienybės“ sodų gyventojai: betgi jiems įmonė nutiesė centralizuotus tinklus, tačiau jie nesistengia prie jų prisijungti. Nesuprantu tokių sprendimų.“

D. Siručio žodžiais, išeitis būtų įrengti automatinius nuotekų užterštumo nustatymo įrenginius, bet šie kainuoja 30 tūkst. Eur. Įmonei šiuo sudėtingu laiku, kai jos nuostoliai per 3-jus pastaruosius metus pasiekė per 1 mln. Eur, tai būtų pernelyg didelė investicija.

---

Kai publikacija jau buvo parengta spaudai, D. Sirutis informavo, kad nuo praėjusio penktadienio įmonė pakoregavo nuotekų priėmimo darbo laiką: jos priimamos kasdien nuo 7.30 iki 19 val. ir šeštadieniais nuo 8 iki 14 val.