Kretingoje solidarizuojasi su Ukraina: be rusiškų saulėgrąžų ir degtinės apsieis

Pasisako už taiką, tiesia ranką ir pabėgėliams

„Mes esame lietuviškas verslas, laikomės visų Lietuvos valdžios institucijų sprendimų, pasisakome už svarbiausias vertybes – taiką ir laisvę. Vasario 24 dieną iš prekybos nusprendėme išimti tiek rusiškos, tiek baltarusiškos kilmės prekes, taip pat stabdyti tolesnius užsakymus iš šių šalių tiekėjų“, – „Pajūrio naujienoms“ pakomentavo „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

Iki šiol rusiškos kilmės prekių pardavimas „Maximoje“ sudarė 0,8 proc. nuo viso šio prekybos tinklo pardavimo. Didžiausią Rusijoje pagamintos produkcijos pardavimo dalį sudarė alkoholiniai gėrimai, sausi pusfabrikačiai ir padažai bei karamelės. Mažesnę dalį – arbatos pakeliuose ir sausa bakalėja, pavyzdžiui, saulėgrąžos.

Savo įmonės poziciją dėl prekybos Rusijoje pagamintais produktais išdėsčiusi „Rimi“ komunikacijos vadovė Gabrielė Šerėnienė teigė, kad, solidarizuojantis su Ukraina ir ukrainiečiais, kurių daugelis yra „Rimi Baltic“ darbuotojai ir klientai, taip pat būdami griežtai prieš karinę agresiją ir Rusijos pradėtą invaziją į Ukrainą, stabdo rusiškų prekių tiekimą į savo parduotuves.

„Šis „Rimi Baltic“ priimtas sprendimas reiškia, kad nuo šiol visose beveik trijuose šimtuose „Rimi“ parduotuvių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje šios prekės bus pašalintos iš asortimento. Savo tiekėjus informuojame, kad nuo šiol Rusijos kilmės prekių pirkimą stabdome“, – patvirtino G. Šerėnienė.

Šiuo metu „Rimi Lietuva“ parduotuvių asortimente Rusijoje pagamintos prekės sudaro mažiau negu 1 proc. Nors tai esanti labai nedidelė produktų dalis, įvertinusi šiuo metu Ukrainoje susidariusią kritinę situaciją, įmonė nusprendė visai stabdyti Rusijoje pagamintų prekių pirkimą, tiekimą ir prekybą – prekės bus pašalintos iš lentynų.

G. Šerėnienė „Pajūrio naujienoms“ perteikė generalinio direktoriaus Vaido Lukoševičiaus nuostatą: „Mūsų bendrovėje kartu dirba įvairių tautybių, amžiaus ir kultūrų žmonės. Mes visi žinome, kad svarbus ne tik maistas, bet ir pragyvenimo galimybės, todėl, bendradarbiaudami su institucijomis, ieškosime būdų, kaip galėtume padėti Ukrainos pabėgėliams, pavyzdžiui, įdarbinant juos „Rimi“.

Priėmė moralinį sprendimą

Kad nefinansuos tų, kurie finansuoja karą Ukrainoje, patvirtino bendrovės „Palink“ „Iki“ parduotuvių tinklo komunikacijos vadovė Vaida Budrienė. Jos žodžiais, jau 5-eri metai, kai šis prekybos tinklas ir taip mažina rusiškos produkcijos.

„Tiesiogiai iš Rusijos mes jos ir nepirkdavome, o įsigydavome iš tiekėjų Lietuvoje. Bet nuo šiol naujų užsakymų nutarėme nebedaryti“, – patvirtino V. Budrienė. Anot pašnekovės, iš rusiškų ir baltarusiškų produktų daugiausia buvo perkama populiarių prekės ženklų degtinė.

Rusiškos degtinės, taip pat saldumynų, įvairių smulkmenų netrūkdavo ir „Norfos“ prekybos centruose.

„Rusiškų prekių atsisakome, o baltarusiškų mes nebeperkame nuo to laiko, kai pernai gegužę Minske per prievartą buvo nutupdytas lėktuvas su Baltarusijos opozicijos aktyvistu ir niekuo dėtais Lietuvos piliečiais. Tai buvo mūsų įmonės moralinis sprendimas“, – sakė bendrovės „Norfos mažmena“ atstovas spaudai Darius Ryliškis. Paklaustas, galbūt praplės ukrainietiškų prekių asortimentą, pašnekovas teigė, jog tam šiuo metu būtų logistikos problemų.

Savo parduotuves Lietuvoje yra atidaręs ir Rusijos prekybos tinklas „Mere“, 11-oji jo parduotuvė nuo 2021-ųjų balandžio veikia Kretingoje. Kaip toliau vykdys veiklą, parduotuvės vadovė nekomentavo.