Kretingos rajono žvyrkelių ir gatvių problemai dėmesį parodė kaip niekad
(2)Dėl greiderio seniūnai „plėšosi“
„Rajono keliai – žiauriai prasti. Važiuok nuo Rūdaičių Dimitravo link – apsaugok, Viešpatie. Važiuok tarp laukų – bus tas pats“, – Savivaldybės Ūkio, kaimo ir aplinkosaugos komitete rėžė Antanas Parišauskas.
Jam nesuprantama ir kodėl greideriuojama žinant, kad tuoj lis – išsimuša duobės, į visas puses išsitaško purvas. „Tikras „gaspadorius“ taip nedarytų, atsižvelgtų į sinoptikų prognozes. Bet, kai pinigai ne iš paties kišenės, tai tinka bet kaip...“ – kalbėjo ūkininkas.
Tačiau Vydmantų bendruomenės pirmininkas Simas Končius įžvelgė, jog tokia situacija susidaro dėl to, kad seniūnijos neturi galimybės pageidaujamu laiku išsikviesti techniką. Savivaldybė paslaugą perka centralizuotai, o konkursą laimėjusi bendrovė „Kelių priežiūra“ teturi 2 ar 3 greiderius, kuriuos paskirsto visoms 9-ioms rajono seniūnijoms.
„Ir plėšosi seniūnai – kas greiderį užsako trečiadieniui, kas – ketvirtadieniui, kas vėliau. Didesnei seniūnijai jo prireikia ir dviem, ir trims dienoms. Kartais ir gyventojai pastebi: darbininkas dingo, nugreideriavęs tik trečdalį kelio. Bet ką jam daryti, jeigu turi važiuoti jau į kitą seniūniją?“ – problemą dėstė S. Končius.
Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys pritarė: visi jo kolegos norėtų greideriavimo darbus atlikti palankiomis oro sąlygomis, bet ne visada pavyksta pataikyti.
„Mes seniūnijoje turime 170 kilometrų žvyrkelių, per vieną dieną įmanoma nugreideriuoti po 8–10 kilometrų, ne daugiau. Pradėjus lyti, darbus ir tenka nutraukti“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė A. Poškys.
Iš Kelių priežiūros ir plėtros programos Darbėnų seniūnijos keliams paprastai kasmet skiriama apie 149 tūkst., o šiemet papildomai iš biudžeto prisidės dar 200 tūkst. eurų. Seniūno žodžiais, svarbiausia, kad dabar bus galima pažvyruoti į gyvenvietes vedančius kelius.
„Ypač džiaugiamės dėl Šlaveitų – nuo šios gyvenvietės vienintelis susisiekimas su asfaltuotu keliu – beveik du kilometrai žvyrkelio, o eismas intensyvus.
Būdavo, vienoj vietoj, kur labiausiai reikia, papili žvyro, kitoj papili, o dabar bus paklota ištisinė žvyro danga“, – sakė A. Poškys.
Į pagalbą siūlosi ūkininkai
Anot Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos rajono skyriaus pirmininko Rimanto Pauliko, kiekvienoje seniūnijoje gyvena po vieną ar du žemdirbius, turinčius galingą techniką, prie kurios prisikabinę greiderius, galėtų talkinti.
„Aš padėčiau suorganizuoti.
Tik reikia su mumis kalbėtis. Ir mums patiems būtų į naudą – darbymečiu visi važiuotume tvarkingais keliais“, – sakė R. Paulikas, pasiūlęs ir dar vieną išeitį – kad Savivaldybė pasiryžtų nupirkti vieną greiderį, kuriuo dalintųsi kelios seniūnijos.
„Gal ir geras tas variantas. Sparčiau reaguotume į darbus: matai, kad yra pusdienis normalaus oro, – iškart išsiunti, tegul dirba“, – pritarė A. Poškys.
Greideriavimo darbus norėtųsi atlikti palankiomis oro sąlygomis, bet ne visada pavyksta pataikyti.
Pasiūlė keisti konkurso tvarką, bet ar įmanoma?
S. Končius sureagavo į siūlymą, tvarkant žvyrkelius, pasitelkti ūkininkus su jų technika, bet tokiu atveju, sakė, rajono politikai turėtų diskutuoti apie galimybę paslaugą pirkti nebe centralizuotai, kaip yra dabar, o leisti organizuoti konkursus kiekvienai seniūnijai atskirai.
„Viena seniūnija paslaugą galbūt ir toliau pirks iš „Kelių priežiūros“, kita gal – iš stambaus vietinio ūkininko arba net iš kokios nors gretimo rajono įmonės. Svarbiausia, seniūnams būtų atrištos rankos paslaugą gauti laiku ir už priimtiną kainą“, – svarstė S. Končius.
Darbėnų seniūnas patikslino, kad ir dabar kiekviena seniūnija turi atskiras kelių greideriavimo sutartis, tik konkurso laimėtoja yra ta pati „Kelių priežiūra“. Atskirų viešųjų pirkimų seniūnijos teisiškai negalėtų organizuoti, nes viršytų nustatytos darbų vertės sumas.
„Kaip atskiri rajono Savivaldybės padaliniai, mes galime organizuoti tik tokius konkursus, kurių vertė būtų ne didesnė kaip15 tūkstančių eurų be PVM“, – paaiškino A. Poškys.
Prieš kelerius metus, kai tvarka buvo kita, kai kurios seniūnijos turėjo kitus konkurso laimėtojus, jo žiniomis, darbai buvę atliekami prasčiau negu atlieka „Kelių priežiūra“. Savivaldybės organizuojamame viešųjų pirkimų konkurse gali dalyvauti ir kitos įmonės, bet nė viena darbų kainos nepasiūlo pigesnės negu „Kelių priežiūra“.
Dvi pretenzijos dėl kokybės
Bet ir šiai įmonei kliuvo kritikos.
„Kitą kartą pastebi, kad vienas greideris pravažiavo normaliai, o kitas – paviršiumi, visai „ant durniaus“. Ar juos išvis kas kontroliuoja?“ – teiravosi A. Parišauskas.
Savivaldybės administracijos direktorės Vilmos Preibienės žodžiais, greideriavimo darbų sutartis su „Kelių priežiūra“ atnaujinama kasmet gegužę arba birželio pradžioje. Geriausi kontrolieriai – patys seniūnai. Šiuo metu du dėl netinkamo greideriavimo „Kelių priežiūros“ įmonei yra išsiuntę pretenzijas.
„Parašiau, kad vienam greiderio mašinistų turbūt trūksta praktikos, – sakė vydmantiškis Rimvydas Šakinis. – Mes nesam patenkinti jo darbu“.
Anot seniūno, kai tik leidžia orai, greideris užsisakomas bent vieną kartą per mėnesį. „Kasmet šlapiuoju laikotarpiu būnam įsivertinę kelių būklę, matom, kur daugiau duobių pramušta, kur – pelkių masyvai, o pavasarį arba vasaros pradžioje imamės žvyruoti, pačiose problemiškiausiose vietose užpilame skaldos“, – sakė jis R. Šakinis.
Papildomai iš biudžeto skirtus maždaug 60 tūkstančių eurų seniūnija ketina panaudoti Rąžės gatvės asfalto dangai atnaujinti. Ši gatvė, pašnekovo žodžiais, ir liko vienintelė iš senųjų, kurios danga lig šiol nebuvo atnaujinta, o kaskart ją lopant „sudedama“ per daug lėšų.
Iš viso Vydmantų seniūnija turi apie 40 km žvyruotų kelių.
Kad greiderio mašinistų darbas skiriasi, pastebėjo ir Žalgirio seniūnas Donatas Bieliūnas. „Vienas žvyrkelį tinkamai suprofiliuoja, padaro išgaubtą, lietaus vanduo gali nubėgti į pakraščius, o kitas nelabai moka ar nelabai supranta – pakraščiuose esantį juodžemį su žolėm suvaro į kelio vidurį, tad purvo pridaroma dar daugiau“, – pasakojo pašnekovas.
Žalgirio seniūnijai žvyrkeliams taisyti ir asfalto ištisinei dangai atnaujinti iš rajono biudžeto papildomai skirta 133 tūkst. eurų. Pusę sumos, tai yra su projektavimu apie 50–60 tūkstančių eurų, seniūno žodžiais, „suvalgys“ vien kelio ruožas, einantis „Rasos“ sodininkų bendrijos link.
„Ten tikrai yra didelė bėda – paplautas šlaitas“, – paaiškino D. Bieliūnas.
Dar 910 tūkst. eurų iš biudžeto rajono Taryba skyrė trumposios gatvelėms, akligatviams asfaltuoti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą