Kretingos seniūnijos patalpose – Atviras jaunimo centras
Toks sprendimas sukėlė diskusijų visuomenėje – ar reikia dar vienos papildomos vietos jaunimui susiburti, ar tikslinga perkelti Kretingos seniūniją į patalpas, kuriose ankščiau veikė Kretingos miesto seniūnija. Pastaroji buvo perkelta į Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus patalpas.
Laikinai – į senąją biblioteką
Kretingos seniūniją planuojama iškelti į Vilniaus g. 8 I aukštą. Tai, Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Violetos Turauskaitės teigimu, ketinama padaryti šių metų pabaigoje arba kitų pradžioje.
Lėšų patalpoms remontuoti rajono Savivaldybė buvo numačiusi tvirtindama biudžetą, tik nebuvo aiškumo, kad į šias patalpas bus perkelta būtent Kretingos seniūnija. Šiuo metu pradinė remonto darbų vertė – 65,8 tūkst. eurų. Visos I aukšto patalpos rezervuotos seniūnijai.
„Savivaldybės taryba nepriėmė galutinio sprendimo, kur visam laikui turėtų įsikurti Kretingos seniūnija. Logiška, kad seniūnija turėtų būti jos aptarnaujamoje teritorijoje. Manau, kad galutinį sprendimą šiuo klausimu priims kitos kadencijos taryba“, – situaciją apibūdino V. Turauskaitė.
Kretingos seniūnijos seniūnės Sigitos Riepšaitės teigimu, jos ir gyventojų nuomone, dabartinės patalpos buvo patogiausios susisiekimo prasme. „Prasmingiausia, jei jau priimtas sprendimas iškelti, būtų kelti į kaimo teritoriją, tačiau šiuo metu tinkamų Savivaldybei priklausančių patalpų neturime.
Vilniaus g. 8 patalpos tinkamos seniūnijos administracijai, nes ten seniūnija ir veikė“, – kalbėjo ji, išreiškusi nerimą dėl galimai kilsiančio klausimo, kad seniūnijos administracija – ir vėl ne vietoje.
Kaip viena galimybių buvo svarstyta seniūniją perkelti į Rūdaičius. „Mano nuomone, tai būtų buvęs geras sprendimas, tačiau prieš tokį siūlymą pasisakė tiek Rūdaičių, tiek kiti seniūnijos gyventojai“, – tikino Kretingos rajono meras Antanas Kalnius.
Dėl to Savivaldybės administracija peržiūrėjo, kiek ir kokių laisvų patalpų yra Kretingos mieste, rajone. Turėtos tinkamiausios laisvos patalpos – apie 100 kv. m ploto, arba 5 kabinetai, – buvusios Kretingos miesto seniūnijos patalpos, kurias jau anksčiau buvo nuspręsta remontuoti ir jau šių metų biudžete buvo suplanuotos tam reikalingos lėšos.
Savivaldybės administracija taip pat siūlė patalpas seniūnijai išnuomoti Padvariuose ar kitoje kaimiškosios seniūnijos teritorijoje esančioje vietoje.
„Nemanau, kad yra racionalu iš biudžeto lėšų nuomoti patalpas iš privačių turto savininkų, kuomet Savivaldybė dar turi ir savo laisvų patalpų, todėl tokiam administracijos siūlymui ir nebuvo pritarta“, – paaiškino A. Kalnius.
Strateginio planavimo taryba dar rugpjūtį priėmė kompromisinį sprendimą – kaimiškąją seniūniją laikinai perkelti į Vilniaus g. 8, o jau tolimesnėje ateityje – į Padvarius – į vieną Kretingos muziejui priklausančių ir šiuo metu apleistų pastatų.
„Pirmiausiai juos dar reikia rekonstruoti. Bet, mano nuomone, tikrai ne pačiu artimiausiu metu ir ne iš Savivaldybės biudžeto lėšų, nes turime tikrai svarbesnių remontuotinų objektų.
Tai yra paveldosauginiai pastatai, manau, kad jiems tikrai galime pritraukti lėšų iš Kultūros paveldo departamento ar specialių fondų“, – įsitikinęs rajono meras.
Panaikins vieną erdvių
Daug diskusijų sukėlė Atviro jaunimo centro įkūrimo klausimas: ar reikia dar vienos erdvės jaunimui, kuomet mieste netoliese veikia dvi erdvės – atvira erdvė jaunimui bibliotekoje „Savas kampas“ ir Kretingos rajono švietimo centre įsikūrusios jaunimo erdvės „Tavo erdvė“.
Tiek politikai, tiek jaunimo darbuotojai vienbalsiai tikino, kad centras jaunimui būtinas. „Kiekviena erdvė turi tam tikrą paskirtį.
Nė viena nauja vieta nepakenktų, kuri dirbtų ilgiau, klausimas, kiek ten rinktųsi jaunimo“, – apie poreikį kalbėjo atviroje erdvėje „Savas kampas“ jaunimui bibliotekoje dirbantis Mindaugas Orlovas, įvardinęs, kad pas jį apsilanko apie 20–40 jaunuolių per dieną.
Šiuo metu veikiančiose erdvėse lankosi skirtingi jaunuoliai. „Savas kampas“ veikia šalia vaikų edukacinės erdvės, todėl pas mane daugiau lankosi jaunesni. Šiek tiek paūgėję jie nebenori būti šalia vaikų ir pereina kitur“, – sakė M. Orlovas.
Jo tikinimu, šios erdvės neretai dirba ilgiau negu biblioteka: „Būna įvairių renginių, kuomet užsibūname ir iki 21 val. Taip pat įvairių jaunimo susibūrimų, pavyzdžiui, kino klubas paprašo, kad užleisčiau erdves, ir jis čia užsibūna.“
Jaunimo erdvių bibliotekoje reikia ir dėl kitų priežasčių. „Biblioteka yra kultūros įstaiga, mes bandome pritraukti įvairaus amžiaus skaitytojus, ugdyti juos. Todėl, kad bibliotekoje veikia tokia erdvė, manau, yra svarbu“, – atkreipė dėmesį M. Orlovas.
„Pajūrio naujienų“ žiniomis, Kretingos rajono švietimo centre veikiančias jaunimo erdves „Tavo erdvė“ ketinama uždaryti, tačiau apie tai viešai dar nėra kalbama.
„Šešerius metus girdžiu tą patį klausimą – ko reikia jaunimui. Todėl man pasidarė nebeįdomu, bus tas jaunimo centras ar ne, man svarbiausia dirbti su jaunimu, o kur – nesvarbu“, – užsitęsusia situacija dėl KAJC piktinosi jaunimo darbuotojas Antanas Jonaitis, įvardinęs nežinantis, ar dirbs naujajame centre.
Šiose erdvėse kasdien apsilanko iki 25 jaunuolių. „Mano darbas užimti jaunimą, bendrauti su juo. Jie dažnai čia ateina tiesiog pabūti tarp bendraamžių“, – tikino A. Jonaitis.
Ketina įsidėti spyną
Į Atvirą jaunimo centrą lankytojai pateks per bendrą įėjimą, laiptinę, kurioje veikia ne vienas verslo objektas. Tokią kaimynystę verslininkai vertina dviprasmiškai.
„Man jaunimas netrukdo. Tikiu, kad juos kažkas prižiūrės, todėl didelės problemos nematau. Tikiuosi, kad nebus jokio vandalizmo ar laiptinės šiukšlinimo, juk jaunimas nėra toks blogas, keičiasi ir laikai, ir pats jaunimas.
Reikia tikėtis, kad sutarsim, laikas parodys“, – svarstė II aukšte jau 12 metų veikiančios drabužių parduotuvės „Eva“ savininkė Vida Endriužienė.
Verslininkės nuomone, viršuje esančios patalpos yra tinkamos tokiam centrui. „Trečiame aukšte gali veikti tik kokie biurai, verslui nėra tinkamas nei II, nei III aukštas. O man kuo daugiau judesio, tuo geriau“, – šypsojosi V. Endriužienė.
Šalia veikiančios juvelyrinių dirbinių meno studijos savininkas Pranas Zdanys tikino, kad apie būsimą centrą nieko nežino: „Labiausiai nerimaučiau dėl šiukšlinimo. Dabar laiptinė yra tvarkinga.“
Laiptinė yra apšviesta, tačiau II aukšte, kur veikia juvelyrinių dirbinių meno studija, koridorius neapšviestas. „Jį apšviečia mano iškaba, tačiau ją išjungus būna tamsu.
Žinote, kaip būna: kur tamsu, ten jauni žmonės buriasi ir parūkyti, galbūt narkotikų pavartoti“, – nerimą išreiškė P. Zdanys, pasvarstęs, kad reikėtų įdėti spyną koridoriaus pradžioje esančiose duryse. Tame koridoriuje yra dar dvi siuvyklos, tačiau šiuo metu jos neveikia.
Kol kas nėra įvertinta, kiek ir kokio remonto darbų reiktų atlikti Kretingos seniūnijos vietoje įsikursiančiame Atvirame jaunimo centre. „Patalpos, naudojamos seniūnijos, yra tvarkingos – veiklą būtų galima pradėti, kai tik įsigalios tarybos sprendimai dėl struktūros ir bus priimti darbuotojai.
Manau, kad dėl patalpų pritaikymo turi būti kalbama su jaunimu, centro darbuotojais ir tada, atliepus jų poreikius, keisti esamų patalpų išplanavimą, atlikti kitus pertvarkymo darbus“, – svarstė direktoriaus pavaduotoja.
Svarstė 3 variantus
Kur įrengti Atvirą jaunimo centrą, diskusijų būta daug. „Patalpas rinkosi jaunimas. Buvo įvertinta ne viena galimybė, bet šios patalpos jaunimui tiko labiausiai“, – tikino V. Turauskaitė.
Atviram jaunimo centrui įrengti svarstytos 3 galimos vietos, priklausančios Savivaldybei ar jai pavaldžioms įstaigoms: UAB „Kretingos šilumos tinklai“, Vilniaus g. 8 I aukšte esančios laisvos patalpos, Kretingos seniūnijos patalpos.
Centrą įrengti „Kretingos šilumos tinklų“ pastate, buvusiose siurblinės patalpose, anot Kretingos rajono mero, atsisakyta dėl didelių įrengimo kaštų: „Dar prieš kelerius metus suskaičiuota, kad šiose erdvėse įrengti Atvirą jaunimo centrą būtų prireikę mažiausiai 300 tūkst. eurų, nes būtų reikėję iškelti dalį įrengimų, iš esmės nuo nulio įrengti tokiai veiklai visiškai nepritaikytas patalpas.“
Buvusios seniūnijos patalpos netiko dėl per mažo ploto – Atviram jaunimo centrui reikėjo apie 200 kv. m, o buvusios seniūnijos patalpos – beveik per pusę mažesnės. „Svarstyta galimybė centrą įrengti ir šiame pastate esančioje taip vadinamoje buvusios bibliotekos abonemento salėje. Tačiau ir šios erdvės atsisakyta dėl per didelių investicijų į remonto darbus“, – paaiškino A. Kalnius.
Jaunimui paskirti Kretingos seniūnijos patalpas buvo nutarta dėl kelių priežasčių: tinkamas plotas, erdvės labiausiai tenkino jaunimo poreikius, ir jaunimas čia gali įsikurti beveik iškart, atlikus smulkius, o ne daug lėšų reikalaujančius remonto darbus.
„Patalpos yra miesto centre, jas patogu pasiekti jaunimui, šalia veikia kavinės, parduotuvės, yra automobilių stovėjimo aikštelė. Viskas, ko reikia Kretingos jaunimui“, – kad šios patalpos tinkamiausios Atviram jaunimo centrui tikino Kretingos rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Inga Biliūnaitė-Rušinskė.
„Planuojama, kad jaunimas patalpose Rotušės a. 1 jau įsikurs kitų metų pradžioje“, – kada, tikėtina, duris atvers Atviras jaunimo centras, įvardijo A. Kalnius.
Atlieps poreikius
Atviras jaunimo centras – tai erdvė, kurioje jaunimas ne tik leis savo laisvalaikį, ras vietą, bendraminčius savo saviraiškai, projektams, savanorystei ir idėjoms – itin svarbu, kad tokie centrai taip pat atlieka ir didelį nematomą socialinį bei psichologinį darbą, ypatingą dėmesį skirdami darbui su mažiau galimybių turinčiu, mažiau motyvuotu ar su įvairiomis socialinėmis, psichologinėmis problemomis susiduriančiu jaunimu.
„Jaunimas yra išreiškęs norą bendrauti su suaugusiais žmonėmis, ateiti ir su jais tiesiog pasikalbėti. Jiems tai labai svarbu. Erdvėse dirba vienas žmogus, o Atvirame jaunimo centre dirbs keletas specialistų.
Centras veiks jaunimo poreikius labiau atliepiančiu laiku, taip pat planuojama, kad jis dirbs ir kas antrą šeštadienį“, – kodėl Kretingai reikia tokio centro jaunimui, įvardijo I. Biliūnaitė-Rušinskė.
Praėjusių metų duomenimis, šalyje veikia 48 atviri jaunimo centrai. „Esame viena iš nedaugelio Lietuvos savivaldybių, dar neturinčių Atviro jaunimo centro, nors jaunimas jo prašė jau seniai. Todėl labai džiugu, kad pavyko praeiti ilgą kelią iki jo atsiradimo Kretingoje ir pasiekti politinį sutarimą dėl jo įsteigimo“, – kalbėjo rajono meras.
---
*2023 m. KAJC iš Savivaldybės biudžeto, manoma, reikėtų skirti apie 125 tūkst. eurų darbo užmokesčiui.
*KAJC patalpų išlaikymo išlaidos bus aiškios pagal faktines patalpų išlaikymo išlaidas, tačiau preliminariai skaičiuojamos seniūnijos patirtos išlaidos. Kretingos seniūnija per šių metų tris ketvirčius komunalinėms išlaidoms išleido apie 6 tūkst. eurų.
*Kretingos seniūnijos patalpoms Vilniaus g. Nr. 8 šiuo metu numatyta pradinė remonto darbų vertė – 65,8 tūkst. eurų.
Rašyti komentarą