Tokį sprendimą taryba patvirtino pirmadienį vykusio posėdžio metu. Kandidatūrą parėmė 20 tarybos narių, prieš pasisakė 3.
76 metų P. Luomanas į miesto tarybą buvo išrinktas su politiniu komitetu „Atsinaujinančiam Panevėžiui“. Jo kandidatūrą pateikė 23 tarybos nariai – įskaitant ir patį P. Luomaną.
Kandidato nusišalinimas sukėlė opozicijos nepasitenkinimą
Dėl galimo interesų konflikto teikiamas kandidatas į merus P. Luomanas nusišalino nuo klausimo. Todėl politikas nedalyvavo ir posėdyje. Tai sulaukė dalies tarybos narių nepasitenkinimo, mat klausimai, adresuoti būsimam savivaldybės vadovui, taip ir liko neatsakyti.
„Ar iš tikrųjų mes neturime būsimajam merui užduoti klausimų?“ – teiravosi konservatorė Indiana Grigienė.
„Apmaudu tai, ką mes šiandien matome posėdyje. Renkame laikinąjį Panevėžio merą, jam pasislėpus už durų, negalintį išeiti atsakyti į tarybos narių klausimus apie tai, kaip gyvensime mieste ateinančius pusę metų“, – kolegei antrino Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narys Ignas Gaižiūnas.
Tarybos narys siūlė balsuoti dėl to, jog P. Luomanas būtų grąžinamas į posėdžių salę. Tačiau pasiūlymui nebuvo pritarta.
„Laikinasis meras bijo išgirsti opozicijos klausimus, bijoma bendrauti, bijoma diskutuoti. Nejauki tokia kultūra bus ir ateinantį laikotarpį, iki vėl turėsime išrinktą merą? Dėl šito tiesiog neramu. Be galvos likusi valdančioji dauguma, akivaizdu, nebemoka dirbti – net ir su tokia menka opozicija – atsakyti į klausimus ir ieškoti konstruktyvių sprendimų“, – stebėjosi I. Gaižiūnas.
„Akivaizdu, kad tokį chaosą matysime ir ateinančius mėnesius, kai laikinai Panevėžio savivaldybei vadovaus žmogus, kuris neturėjo drąsos atsistoti prieš tarybos narius ir atsakyti į klausimus apie tai, kas mums visiems svarbu“, – kalbėjo jis.
Opozicija kėlė klausimus ir valdančiųjų atstovams – kodėl iš nemenko būrio tarybos narių laikinuoju meru pasiūlyta skirti P. Luomaną.
„Kodėl buvo pasirinktas ir valdančiųjų buvo siūlomas šitas kandidatas? Mes matėme, žmonės ir viešumoje diskutavo, kad pasirinktas ne ambicingas kandidatas, kuris, ko gero, vienintelis, kuriam nereikėjo atsisakyti darbo. Kiti kolegos nematė prasmės atsisakyti darbų ir imtis atsakomybės už miestą. Ir galimai šis kandidatas bus vadeliojamas“, – kalbėjo politinio komiteto „Panevėžio labui“ narė Viktorija Vidžiūnienė.
„Dėl vadeliojimo – nežinau, ką čia ir atsakyti. Pasikartosiu – yra gautas 23 tarybos narių pritarimas, juo vadovaujantis ir renkame (laikinąjį merą – ELTA)“, – atsakė valdančiųjų atstovas Arūnas Balčiūnas.
Savo ruožtu politinio komiteto „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ atstovė Birutė Valkiūnienė ragino nesivelti į diskusijas ir patvirtinti laikinojo mero kandidatūrą.
„Priminčiau, kad mes šiandien atstovaudami panevėžiečius, vis dėlto, išreiškiame savo asmeninę nuomonę. Mero rinkimai yra tiesioginiai. Praeis tam tikras laikas ir miestiečiai, o ne kas kita, pasisakys“, – apie būsimus išankstinius rinkimus kalbėjo tarybos narė.
„Tikrai labai nuoširdžiai siūlau nesivelti į primetamą žaidimą, o vieningai pritarti Petro Luomano kandidatūrai“, – ragino B. Valkiūnienė.
Poreikis paskirti laikinąjį miesto merą atsirado po to, kai buvęs savivaldybės vadovas Rytis Mykolas Račkauskas sulaukė apkaltinamojo teismo nuosprendžio.
Apeliaciniam teismui pripažinus Panevėžio miesto merą kaltu dėl piktnaudžiavimo bei uždraudus politikui trejus metus dirbti valstybės tarnyboje, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) spalio 24 dieną panaikino politiko savivaldybės vadovo įgaliojimus. Panevėžiečiai savo ruožtu turės rinkti naują merą – šiose savivaldybėje turės būti rengiami pirmalaikiai rinkimai.
Kaip numato Rinkimų kodeksas, įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui, mero įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui. Panaikinus mero mandatą, atsiranda pagrindas skelbti pirmalaikius rinkimus.
Panevėžio miesto mero rinkimus ne vėliau kaip per 30 dienų turės sušaukti Seimas. Nauji rinkimai turi būti suorganizuoti ne vėliau kaip per pusmetį.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą