Laisvės partijos iniciatyvą dėl reinvestuojamo pelno vienareikšmiškai palaiko tik liberalai: abejojančių yra ne tik opozicijoje

Aiškią paramą šiam projektui išsako tik Liberalų sąjūdžio (LRLS) frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, pažymintis, kad panašią idėją Seimo rinkimų programoje yra įrašiusi ir jo atstovaujama politinė jėga.

Tačiau kitos valdančios frakcijos – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas Mykolas Majauskas lengvatą reinvestuojamam pelnui vertina kritiškai, pabrėždamas galimus biudžeto nuostolius. Jis taip pat išsakė abejones dėl šio projekto galimos naudos smulkioms įmonėms.

Ne mažiau kritiškai dėl pataisų atsiliepia ir opozicinės Socialdemokratų partijos frakcijos (LSDP) seniūnas Gintautas Paluckas, o Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ parlamentaras Algirdas Butkevičius neatmeta pačios idėjos, tačiau skeptiškai vertina šiame projekte įtvirtintas nuostatas dėl reinvesticijų.

M. Majauskas: tokios lengvatos būtų naudingos stambioms įmonėms

Lietuvoje šiuo metu taikomas vienas mažiausių pelno mokesčio tarifų visoje Europos Sąjungoje (ES), siekiantis 15 proc., tvirtina Seimo biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas M. Majauskas. Efektyvus tarifas, pasak konservatoriaus, yra dar mažesnis ir siekia vos 6 proc.

TS-LKD frakcijos atstovas taip pat pažymi, kad šalyje jau galioja lengvatinis 5 proc. tarifas smulkioms įmonėms, kurių darbuotojų skaičius yra iki 10 žmonių, o metinė apyvarta nesiekia 300 tūkst. eurų. Taip pat, pasak jo, galioja lengvatos vykdantiems mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą, investicinius projektus.

„Pelno mokestis nėra toks aktualus mažoms įmonėms – joms galioja sumažintas tarifas. Taip pat ir jaunoms įmonėms, nes pirmi treji metai paprastai nebūna pelningi. Mažiau aktualus ir naujos ekonomikos įmonėms, kurių verslo modelis dažnai būna paremtas ne pelningumu, bet augimu“, – Eltai teigė M. Majauskas.

Tuo metu pusę pelno mokesčio, kurio bendras surinkimas siekė 1,2 mlrd. eurų į šalies biudžetą, pasak BFK pirmininko, sumokėjo būtent 1 proc. didžiųjų mokesčių mokėtojų. Todėl konservatorius laikosi nuostatos, kad „laisviečių“ siūloma lengvata pirmiausiai pasitarnautų būtent stambiausioms įmonėms.

„Pelno mokesčio lengvatos Lietuvoje aktualiausios stambiam verslui, veikiančiam brandžiuose, ribotos konkurencijos sektoriuose – pavyzdžiui, bankų, energetikos, telekomunikacijos, prekybos.

Tai savaime tikrai nėra nieko blogo, tiesiog šių sričių atstovai ir yra didžiausi pelno mokesčio mokėtojai Lietuvoje ir labiausiai suinteresuoti pakeisti pelno mokesčio įstatymą“, – mano jis.

Be to, parlamentaras pažymi, kad net ir spartaus ekonomikos augimo sąlygomis, valstybės skola vis tiek didėja, todėl M. Majauskas sako atsargiai vertinąs didelių išlaidų reikalaujančius pasiūlymus, naudingus daugiausiai stambioms įmonėms, ir vietoj to ragina skirti dėmesį investicijoms į švietimą.

Nors konservatorius ir neatmeta, kad pelno mokestį būtų galima mažinti, didinant būtent paskirstomo pelno apmokestinimą, tačiau toks apmokestinimo modelis šalyje, jo vertinimu, neveiktų dėl galiojančių išimčių.

„Idealiomis sąlygomis pelno mokestį reikėtų mažinti, dividendų didinti, tokiu būdu skatinant įmones investuoti uždirbtus pinigus ir mokėti mokesčius tik tada, kai išsimoka akcininkams. Tai veiktų idealiomis sąlygomis. Lietuvos atveju, pvz., didieji bankai dividendų mokesčio nemoka dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių su Švedija. Todėl būčiau itin atsargus su pelno mokesčio lengvatomis“, – tikino M. Majauskas.

E. Gentvilas: reikia matyti Lietuvos konkurencinę aplinką

Tuo metu palaikymą šiai iniciatyvai išsakė kitos valdančiosios politinės jėgos – Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas E. Gentvilas. Laisvės frakcijos atstovų iniciatyvą jis vadina tarpiniu variantu, leisiančiu išvengti per didelių biudžeto netekimų, tačiau sukuriančių palankesnę aplinką investicijų pritraukimui į Lietuvą.

„Jeigu tu išsimoki dividendus, tai tada apmokestinama, o jeigu reinvestuoji, kaip didžioji dalis pelno ir būna reinvestuojama, tai tada nėra prasmės apmokestinti. Reikia žiūrėti, kokia konkurencinė aplinka. O ji tokia, kad aplinkinės šalys taiko nulinį pelno mokestį reinvestuojamam pelnui“, – tvirtino E. Gentvilas.

Nors liberalas sako iš esmės palaikąs paskirstyto pelno apmokestinimo modelį, tačiau pažymi, kad šiuo metu kur kas realiau, kad palaikymo susilauktų būtent lengvata reinvesticijoms.

„Visiškai visais atvejais taikyti nulinį pelno mokestį... sakyčiau taip, tačiau, deja, tenka derinti su realybe, biudžeto surinkimu. Ir taip jau girdime nuogąstavimus, kad pirmaisiais metais gali atsirasti biudžeto praradimai. Ir su tuo, matyt, reikia sutikti ir susitaikyti, bet galvojant apie tolimesnę ateitį, reikia imtis priemonių didinti Lietuvos konkurencingumą“, – pridūrė jis.

Politikas taip pat sako registravęs pasiūlymą šiam projektui, kuriuo siūloma mokesčių lengvatą reinvesticijoms pritaikyti ir nevyriausybinėms organizacijoms (NVO).

„Siūlome, kad NVO būtų taikomas nulinis pelno mokesčio tarifas. Nes nevyriausybinės organizacijos, iš principo yra ne pelno siekiančios. Taigi jos ir negali dalintis pelną, turi visą pelną reinvestuoti į įstaigos veiklą. Todėl jų nereikia išskirti nuo verslo subjektų, yra prasmės ir joms taikyti nulinį pelno mokestį reinvestuojamam pelnui, nes jos niekada nesidalina dividendų“, – pažymi E. Gentvilas.

A. Butkevičius: jeigu lėšos iš lengvatos bus panaudotos tik vartojimo didinimui – projektui nepritarsiu

Nors Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas A. Butkevičius kategoriškai prieš „laisviečių“ idėją nepasisakė, tačiau pabrėžė, kad lengvatos reinvesticijoms pirmiausiai turėtų prisidėti prie skatinimo kurti aukštesnę pridėtinę vertę, o ne tik didinti įmonių pajamas.

„Jeigu lėšos bus panaudotos tik vartojimo didinimui, skatinimui, tai šiai daliai tikrai nepritarsiu (...) jokiu būdu ne biurų statyboms, tvorų tvėrimui, kaip kad kažkada buvo daroma po Nepriklausomybės atkūrimo“, – aiškino ekspremjeras.

Pasak A. Butkevičiaus, nėra svarbu, kad įmonės lengvatą pasitelktų konkrečiai investicijoms į pažangias technologijas, tačiau būtina, kad tai lemtų jų pagaminamos produkcijos pridėtinės vertės augimą.

„Svarbiausia, kad tai būtų nukreipiama į kokybiškesnį ir greitesnį pridedamosios vertės sukūrimą. Nesvarbu, ar tai sūris, ar aukšto lygio lazeriai“, – tikino jis.

Parlamentaro nuomone, įmonių finansinės būklės gerinimas dabar neturėtų būti esminiu valstybės prioritetu, kadangi prieigą prie papildomo finansavimo jos turi ir per kitus šaltinius, todėl mokestinės lengvatos reinvesticijoms, pasak ekspremjero, šiuo metu pasitarnautų kaip įmonių efektyvumo didinimo, o ne finansinės padėties gerinimo įrankis.

„Kiekvienas ūkio subjektas, kurio finansinės atskaitomybės dokumentai rodo, kad dirba pelningai, gali pasiskolinti su neigiamomis palūkanomis bankuose sukauptas lėšas. Čia aktualiau, kada sunki finansinė situacija, palūkanos didelės. O dabar dėl pinigų, išteklių gavimo ir panaudojimo nėra jokios konkurencijos. Ateik į banką, pateik verslo planą, įrodyk, kad esi gebantis sėkmingai susidoroti su iššūkiais. Jeigu patikės – nėra problemų“, – aiškino A. Butkevičius.

G. Paluckas: norėčiau, kad visų mokestinių pakeitimų paketą atneštų mokesčių peržiūros darbo grupė

Tuo metu kitos opozicinės frakcijos atstovas – Socialdemokratų partijos frakcijos (LSDP) seniūnas Gintautas Paluckas atkreipia dėmesį, kad savo išvadų dėl bendros šalies mokesčių politikos dar nėra pateikusi Finansų ministerijos iniciatyva suformuota mokesčių peržiūros darbo grupė. Todėl, pasak politiko, itin sunku spręsti dėl pavienių valdančiųjų iniciatyvų, negalint įvertinti ir bendrų mokestinės sistemos pokyčių.

„Pirmiausiai yra mokesčių grupė, suformuota Vyriausybės. Aš labai norėčiau, kad jie atliktų darbą ir atneštų visą mokestinių pakeitimų paketą. Nes dabar, jeigu mes darome šiuos pakeitimus, tai aišku, kad biudžete išmušame skylę ir tą skylę reikia kažkuo užpildyti. Tai jeigu mes turime pasirinkimą spręsti žmonių realias problemas dėl augančių maisto ir energetikos kainų, tai mano balsas būtų už vartojimo mokesčių mažinimą, o ne už kapitalo mokesčių mažinimą“, – tikino G. Paluckas.

„Būtumėm linkę pritarti vartojimo mokesčių mažinimui, atitinkamai perskirstant tą naštą kapitalo, turto mokesčiams ir panašiai. Tai jeigu kolegos mato reinvestuojamam pelnui taikyti nulinį tarifą, tai tada, matyt, pateiks ir kitų siūlymų, kaip sumuos papildomas biudžeto pajamas“, – pridūrė jis.

Socialdemokrato taip pat neįtikina reinvestuojamo pelno mokesčio lengvatos šalininkų samprotavimai, kad priėmus tokį pasiūlymą, biudžeto pajamos ilguoju laikotarpiu ne sumažėtų, o kaip tik išaugtų, dėl pritrauktų papildomų investicijų.

„Tokie argumentai neįtikina, nes to niekas negali užtikrinti ir garantuoti. Tuo tarpu, jeigu sumažintume vartojimo mokesčius tam tikroms kategorijoms, pavyzdžiui, maisto, kasdienio vartojimo produktams, tai čia jie (pinigai – ELTA) tikrai grįžtų apsisukę ratu, nes tie žmonės, kurie negalėdavo kažko nusipirkti daugiau, jie tiesiog nusipirktų ir tie pinigai grįžtų tiek PVM tiesioginiu pavidalu, tiek kitais mokesčiais“, – mano G. Paluckas.

Viceministrė: mokestinė lengvata reinvestuojamam pelnui šalies ekonomikos augimą paspartintų dešimtadaliu

ELTA primena, kad sausio viduryje parlamentarų grupė iš Ekonomikos komiteto įregistravo projektą, kuriuo siūloma nustatyti nulinį tarifą į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias technologijas reinvestuojamam pelnui.

„Pelnas, panaudotas investicijoms į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias technologijas, verslo plėtrą – įrenginius, kitą ilgalaikį turtą, didinantį gamybos ir (ar) paslaugų teikimo našumą, ir (ar) naujoms darbo vietoms sukurti, apmokestinamas taikant 0 procentų mokesčio tarifą“, – rašoma projekte, kurį įregistravo Seimo nariai Ieva Pakarklytė, Mindaugas Skritulskas, Kazimieras Starkevičius, Andrius Kupčinskas.

Laisvės frakcijos atstovė I. Pakarklytė pažymi, kad šiuo metu apmokestinamas visas įmonių pelnas, nepaisant jo panaudojimo. Pasak politikės, dabar vien Moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) taikoma lengvata nėra efektyvi, o Lietuva išlieka vienintelė šalis regione, kurioje nėra taikomas panašus modelis, kadangi Estijoje tokia tvarka veikia nuo 2000 m., Latvijoje – nuo 2018 m., o Lenkijoje – nuo 2021 m.

Šią savaitę surengtame viešame Laisvės frakcijos posėdyje šio projekto įtaką šalies ūkio augimui pristačiusi ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė tvirtino, kad tokie mokestinės tvarkos pakeitimai leistų sukurti maždaug 2,8 tūkst. naujų darbo vietų per metus. Jau pirmaisiais metais, pasak viceministrės, ekonomikos augimas dėl taikomo modelio padidėtų apie 0,1 proc. punkto, o išplėtus mokesčio lengvatos taikymą visam smulkiam ir vidutiniam verslui,– 0,4 proc.

I. Valeškaitė pažymi, kad remiantis Finansų ministerijos prognozėmis, 2024 m. šalies ekonomikos augimas turėtų siekti 3,5 proc., o tai reiškia, kad nulinio tarifo reinvestuojamam pelnui pritaikymas augimą paspartintų maždaug 12 proc., – iki 3,9 proc, o reformai įvykdyti pasiskolintas vienas euras per dešimt metų padidintų bendrą vidaus produkto prieaugį nuo 3,7 iki 5 eurų.

Tačiau skeptiškai šią iniciatyvą įvertinusi finansų ministrė Gintarė Skaistė laikosi pozicijos, kad įgyvendinus pasiūlymą šalyje taikyti mokestinę lengvatą nepaskirstytam įmonių pelnui, fiskaliniai nuostoliai biudžetui būtų ypač dideli ir keltų grėsmę Vyriausybės įsipareigojimų vykdymui: švietimo susitarimo įgyvendinimui, papildomam pensijų indeksavimui, valstybės tarnybos reformos sėkmingam įgyvendinimui ir kitiems prisiimtiems įsipareigojimams.

Todėl be papildomų tvarių mokestinių pajamų šaltinių toks vienašališkas ir itin žymus biudžeto pajamų mažinimas yra sunkiai įsivaizduojamas, pažymi ministrė.

Finansų ministerija akcentuoja, kad Lietuvoje taikomi pelno mokesčio tarifai yra vieni mažiausių Europos Sąjungoje, o Lietuvos pelno apmokestinimo sistema jau šiuo metu vertinama kaip viena iš patraukliausių tradicinių pelno apmokestinimo sistemų.