Lietuva Europoje: sensta greičiausiai, miršta anksčiausiai

Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas prof. Algirdas Utkus Seime perskaitė metinį pranešimą apie Lietuvos gyventojų sveikatos ir sveikatos sistemos būklę. Deja, nieko paguodžiančio jis nepasakė.

Niūri statistika

Iš pradžių profesorius pristatė liūdinančius šalies demografinius rodiklius. Šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno vos 2,8 mln. žmonių, 53 proc. jų sudarė moterys.

Vidutinė gyvenimo trukmė per einamuosius metus sutrumpėjo: 2020 m. buvo 75 metai, praėjusiais metais jau 74,28.

Organizatorių nuotr.

„Žinoma, vyrų gyvenimo trukmė yra ženkliai trumpesnė ir tai yra tos negerosios tendencijos, kurios išlieka ir iki šiol, kadangi pagal vyrų vidutinę gyvenimo trukmę Lietuva yra viena blogiausių valstybių ES", - akcentavo A.Utkus.

Pasak jo, pernykštę sveikatos ir demografinę statistiką labai pakoregavo COVID-19 pandemija.

„Praėjusiais metais Lietuvoje gimė per 23 tūkst. naujagimių, tai yra 7 proc. mažiau nei 2020 metais.

Praėjusiais metais mes netekome daugiau kaip 47 tūkst. piliečių, tai yra beveik 20 proc. daugiau negu 2019 m.

Remiantis Higienos instituto 2021 m. duomenimis, per 20 metų Lietuvoje dėl neigiamos natūralios gyventojų kaitos bei didelės emigracijos gyventojų skaičius sparčiai mažėjo ir per šį laikotarpį mūsų šalyje gyventojų skaičius sumažėjo beveik 20 proc.

2020 metais dėl didesnės imigracijos pirmą kartą per daugelį metų gyventojų skaičius šiek tiek padidėjo ir, žinoma, tam padidėjimui įtakos turėjo tai, kad šiek tiek daugiau atvyko ir imigrantų, tai yra beveik 20 tūkst.", - kalbėjo A.Utkus.

Labai greitai senstame

Profesorius atkreipė dėmesį į vis aktualesnę visuomenės senėjimo problemą.

„Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2021 m. pradžioje Lietuvoje gyveno beveik 20 proc. gyventojų, kurių amžius yra daugiau kaip 65 metai.

Tas procesas, senėjimas, yra neišvengiamas, negrįžtamas procesas, tai yra tas fenomenas, kuris yra nulemtas tiek genetinių, tiek epigenetinių, tiek aplinkos veiksnių bei jų sąveikos.

Lietuvos populiacijos senėjimo tempas yra beveik du kartus greitesnis nei ES vidurkis, tai vėlgi mes turėtume atkreipti į tai dėmesį ir galvoti apie perspektyvą.

Remiantis „Eurostat" prognozėmis, Lietuvoje visuomenė, be abejo, toliau senės ir tikėtina, kad 2050 m. Lietuvoje arti 30 proc. gyventojų jau bus vyresnio amžiaus.

Taigi prognozuojama, kad šimtui 15-64 metų gyventojų teks 52 vyresnio amžiaus žmonės.

Lietuvoje vyresnių žmonių tikslinei grupei, kuriai skirta sveikos gyvensenos ir kitų profilaktinių sveikatos priežiūros paslaugų plėtra, yra laikomi 60 metų ir vyresni asmenys", - pabrėžė profesorius.

Pasak jo, pernai sumažėjo mirtingumas nuo infekcinių ir parazitinių ligų, piktybinių navikų, kvėpavimo sistemos ligų, lyties šlapimo sistemos ligų, išorinių mirties priežasčių, bet tris kartus padidėjo mirtingumas nuo COVID-19 ir tai sudarė 14,7 proc. visų mirčių.

„Trijų pagrindinių mirties priežasčių - kraujotakos sistemos ligų, piktybinių navikų ir išorinių mirties priežasčių - dalis pernai sumažėjo ir sudarė beveik 70 proc. visų mirusiųjų.

Sparčiai didėjantis sergamumas lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis turi neigiamų socioekonominių pasekmių, nes auga pacientų sveikatos priežiūros ir socialinės globos poreikiai.

Praėjusiais metais nuo kraujotakos sistemos ligų mirė beveik pusė, tai yra 48 proc., visų mirusiųjų.

Organizatorių nuotr.

Taigi vėl ta bloga tendencija išlieka mūsų šalyje", - įspėjo Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas.

Jo teigimu, Lietuvoje yra paplitęs alkoholio, kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, savižudybių skaičius šalyje išlieka vienas iš aukščiausių ES.

Naujausių Lietuvos gyventojų tyrimų duomenimis, narkotikų vartojimas per paskutinius metus padidėjo net pusantro karto.

Profesoriui susirūpinimą kelia naujų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, migdomųjų, raminamųjų vaistų vartojimas, nepaskyrus gydytojui, ir lakiųjų medžiagų vartojimas.

„Ir, žinoma, tolesnio dėmesio reikalauja skaitmeniniai žaidimai. Lošimas iš pinigų ir socialinių medijų naudojimas ir priklausomybių tam atsiradimas", - pridūrė A.Utkus.

Bus geriau ar dar blogiau?

Parlamentarė Laima Nagienė pastebėjo, kad regionuose žmonių sveikata yra prastesnė ir mirtingumas didesnis.

Ji pasiteiravo profesoriaus nuomonės, ar sveikatos apsaugos reforma situacijos dar labiau nepablogins.

„Neabejotinai skausminga vieta yra kaimo gyventojai.

Atotrūkis yra kol kas ne toks didelis. Siekiamybė yra, žinoma, mažinti tą atotrūkį ir sulyginti teikiamas paslaugas tiek kaimo, tiek miesto gyventojams.

Aš labai tikiuosi, kad ši reforma neturėtų pabloginti.

Tie bandomieji variantai, kurie dabar ir bus įgyvendinami, tai yra su pavėžėjimu gyventojų iki reikiamos paslaugos, matysime, kaip vyksta.

Aš labai viliuosi ir labai tikiuosi, kad viskas turėtų būti gerai", - kalbėjo A.Utkus.

„Ačiū, gerbiamas profesoriau, už jūsų labai liūdną pranešimą. Liūdną todėl, kad senstame Europoje greičiausiai. Vyrai gyvena trumpiausiai.

Kas antras mūsų vaikas fizinio lavinimo gauna nepakankamai. Tik 0,7 proc. pedagogų tesidomi sveika gyvensena.

Perteklinės mirtys pas mus yra tankiausiai fiksuojamos", - pranešimą įvertino parlamentaras Dainius Kepenis.

Organizatorių nuotr.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder