Kaip pranešė Seimas, susitikime Taline Baltijos šalių parlamentų pirmininkai taip pat aptarė regiono saugumą, bendradarbiavimą ES ir NATO.
„Baltijos valstybių stiprybė visada buvo mūsų gebėjimas veikti kartu. Tai padėjo mums atkuriant nepriklausomybę, siekiant narystės Europos Sąjungoje ir NATO, tai ypač svarbu ir šiandien. Mūsų šalių saugumo interesai sutampa, todėl turime vieningai ginti savo pozicijas ir Europoje, ir transatlantinėje erdvėje“, – pranešime cituojamas J. Olekas.
Ypatingas dėmesys bendrame pareiškime skiriamas Ukrainai, rugpjūčio 24-ąją minėsiančiai 35-ąsias Nepriklausomybės dienos metines.
Baltijos šalių parlamentų vadovai dar kartą patvirtino tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui jos tarptautiniu mastu pripažintose sienose bei pabrėžė, kad nebus pripažįstamas nei de jure, nei de facto joks Rusijos įvykdytas Ukrainos teritorijų užgrobimas.
„Ukrainos žmonės šiandien gina ne tik savo valstybę. Jie gina principą, kuris gyvybiškai svarbus ir mums – kad nė viena valstybė jėga negali perbraižyti kitos šalies sienų ar atimti iš jos žmonių teisės patiems spręsti savo ateitį. Todėl mūsų parama Ukrainai turi išlikti tvirta ir ilgalaikė“, – pabrėžė J. Olekas.
Bendrame pareiškime Estijos, Latvijos ir Lietuvos parlamentų pirmininkai įsipareigoja tęsti politinę, ekonominę, finansinę ir karinę paramą Ukrainai, didinti sankcijų spaudimą Rusijai ir ieškoti būdų, kaip įšaldytą Rusijos turtą panaudoti Ukrainai remti.
Taip pat pabrėžiama būtinybė užtikrinti atsakomybę už Rusijos agresijos nusikaltimą, karo nusikaltimus ir tarptautinės teisės pažeidimus.
„Baltijos šalių parlamentų vadovai tvirtai remia visateisę Ukrainos narystę Europos Sąjungoje ir jos negrįžtamą kelią į NATO“, – teigiama pranešime.
Pareiškime taip pat akcentuojama būtinybė stiprinti ES ir NATO rytines sienas, kovoti su dezinformacija ir hibridinėmis grėsmėmis bei užtikrinti stiprų NATO, įskaitant JAV pajėgas, buvimą Baltijos regione.
Susitikime aptarti ir bendri Baltijos šalių interesai derybose dėl naujosios ES daugiametės finansinės programos – gynybos, sanglaudos politikos, junglumo ir žemės ūkio srityse.
Be to, Estijos ir Latvijos parlamentų vadovai išreiškė paramą artėjančiam Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai nuo 2027 metų sausio.
Tarp svarbiausių būsimo pirmininkavimo darbotvarkės klausimų įvardijami ES ir euroatlantinės erdvės saugumas ir gynyba, ES plėtra, konkurencingumas, ekonominis atsparumas, vidaus saugumas, migracijos ir išorės sienų valdymas, socialinis saugumas bei demografiniai iššūkiai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą