Gruodžio 27-ąją dieną praėjo lygiai šeši mėnesiai nuo tos dienos, kai Lietuva oficialiai informavo Jungtinių Tautų generalinį sekretorių apie pasitraukimą iš Otavos konvencijos.
Krašto apsaugos ministerija (KAM) anksčiau BNS informavo, kad įsigaliojus pasitraukimui, Lietuva pradės pokalbius dėl galimybių įsigyti ar pasigaminti priešpėstinių minų.
Liepos pradžioje naujienų agentūra „Reuters“ skelbė, kad Lietuva ir Suomija planuoja kitąmet pradėti priešpėstinių minų gamybą savo ir Ukrainos reikmėms.
Krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa tuomet „Reuters“ teigė, kad ketinama išleisti „šimtus milijonų eurų“ ne tik prieštankinėms, bet ir priešpėstinėms minoms, pastarųjų planuojama užsakyti dešimtimis tūkstančių ar net daugiau.
Dauguma Europos Sąjungos šalių yra Otavos konvencijos narės, o Kinija, Rusija, Jungtinės Valstijos, Indija ir Pakistanas nėra prie jos prisijungusios.
Kovą Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos gynybos ministrai bendrame pareiškime paragino savo šalis iš sutarties pasitraukti, vėliau prie jų prisijungė ir Suomija.
Gegužę Seimas pritarė Lietuvos pasitraukimui iš Otavos konvencijos.

Rašyti komentarą