Lietuviakalbiai bankų ekonomistai: Apie siaubingą Lenkijos populizmą

Priežastis? Nes Lenkija mažina pridėtinės vertės mokestį (PVM) degalams, o maisto produktams ir trąšoms jį išvis atšaukia. Kaip teigia dvaro ekonomistai ir politologai, tokia praktika yra siaubinga.

Nuo šių metų vasario pirmos dienos Lenkijoje šešiems mėnesiams atšaukiamas PVM maisto produktams (prieš tai buvo 5%) ir trąšoms, o pridėtinės vertės mokestis degalams mažinamas nuo 23% iki 8%.

Kaip sausio pradžioje kalbėjo premjeras Mateušas Moravieckis: „Tai bus esminiai kainų pokyčiai. Lenkai išvys dar mažesnes degalų kainas degalinėse. Mūsų skaičiavimais, litras degalų turi atpigti nuo 60 grašių (13 euro centų) iki 70 grašių (15 euro centų). Šias išlaidas padengs Lenkijos valstybės biudžetas".

Taip pat paragino vietines parduotuves nesinaudoti sumažintu PVM tarifu bei nedaryti iš to didesnio pelno, o realiai atpiginti kainas.

Lenkijoje veikiantis verslas atsiliepė į šalies politinės valdžios raginimą. Vokietijos prekybos centrų tinklai „Lidl" ir „Aldi" paskelbė, kad mažins apie 2000 produktų kainas.

Kaip teigiama, turi atpigti visos būtiniausios prekės: pienas, sviestas, grietinė, duona, obuoliai, morkos, bulvės, augalų priežiūros priemonės ir kitos prekės. Kaip teigia „Lidl", per metus būtiniausios prekės, nepaisant infliacijos, atpigo net 5,13%.

O kokios reakcijos Lietuvoje?

Štai ekonomistas Raimondas Kuodis kritiškai vertina Lenkijos sprendimus dėl PVM mokesčio. Pasak jo, tokie sprendimai yra nelegalūs ir pažeidžiantys Europos Sąjungos (ES) PVM direktyvą, o dėl jų legitimumo klausimus Europos vadovų taryboje (EVT) kelti turėtų prezidentas Gitanas Nausėda.

„Tas žmogus, kuris važiuoja į EVT (Prezidentas) turėtų kelti šį klausimą, tiesą pasakius, labai griežtai, kad baikime šiuos dalykus, popsas popsu, bet yra bendra rinka, yra rimti reikalai ir sustokime. Nuo to visi tapsime silpnesni, daugės cinizmo Europos atžvilgiu jeigu matysime, kad galime laužyti taisykles, jeigu mums taip patogu", - pirmadienį žiniasklaidai sakė R. Kuodis.

Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas nėra čia unikalus, nes PVM mažinimui ar šildymui, ar maisto produktams priešinasi jungtinės bankinių ekonomistų pajėgos.

„Luminor" ekonomistas Žygimantas Mauricas skeptiškai vertina siūlymus mažinti PVM, ypač šildymui, nes, jo manymu, tai situacijos nepakeis. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas taip pat nepritaria pridėtinės vertės mokesčio sumažinimui, nes tai neduos efekto, bet padarys žalos valstybės biudžetui.

„Swedbank" ekonomistas atkartoja savo kolegų abejones bei pareiškia, jog: „Lietuvoje nereikia sureikšminti dabartinio kainų šuolio, kuris lemia infliaciją, nes jau pavasarį, o ypač antroje metų pusėje ji sparčiai mažės".

O taip pat, drauge su ekonomistu A. Bartkumi, smerkia Lenkijos „populizmą". Kaip pastarasis teigia: „Tai vienas iš blogiausių pasiūlymų kokį tik esu girdėjęs.

Jeigu kaimynai nori nusiskandinti, tai jų valia. Mes tokių kvailų žingsnių neturėtume daryti", - sakė ekonomistas.

Tad tokia „nepriklausomų" ekonomistų reakcija į kaimyninės šalies bandymus sumažinti infliacijos poveikį eiliniam lenkui.

Populizmas ir bandymas nusiskandinti. Prezidentūros pozicija kiek skiriasi nuo vyriausybės ir G. Nausėda bando nedrąsiai (kaip jau įprasta) paminėti, jog reikėtų bent kažkiek sumažinti PVM bent jau atskiriems produktams.

Tačiau, bent jau iki šiol, Seimo valdančioji dauguma atmesdavo visus opozicijos bandymus „prastumti" PVM lengvatas. Gruodį buvo grąžinta tobulinti rezoliucija, kuri ragino Vyriausybę ieškoti išeičių, kaip dėl kainų augimo naštos apsaugoti gyventojus.

Opozicija siūlė svarstyti galimybę mažinti akcizą kurui, įvesti 5% lengvatinį tarifą būtiniausiems maisto produktams, mažinti PVM centralizuotam šildymui, dujoms, karštam vandeniui bei kitoms kuro rūšims, skirtoms gyvenamųjų namų šildymui.

Taip pat buvo bandoma amortizuoti infliacijos poveikį vaikų prekėms, paslaugoms bei didinti ugdymui skirtus vaiko pinigus.

Visa tai valdančiojo koalicija atmetė. Kaip ir gruodį siūlytą PVM lengvatą daugiabučių namų renovacijai. Panašu, jog konservatoriai nori viską palikti savieigai bei „nematomai" rinkos rankai.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad neplanuojama sekti Lenkijos pavyzdžiu ir ji nemano, jog apsipirkimo turizmas į šią šalį biudžetui kainuos daugiau negu sumažinti PVM mokesčiai Lietuvoje. Jos teigimu, lietuviai labai nedaug pinigų palieka Lenkijoje.

Tačiau yra paskaičiuota, jog lenkams sumažinus degalų kainas, Lietuva gali netekti 186 milijonų euro akcizo mokesčių (jau nekalbant apie perkamą maistą toje šalyje).

G. Skaistės teigimu, Lenkijos rinka yra didesnė, ji turi nepriklausomą valiutą, tad jie gali lengviau vykdyti pridėtinės vertės mažinimo politiką.

Džiugu, jog bent kažkas iš aukštesnio rango politikų pripažįsta, kad savo valiutos atsisakymas buvo žalingas reiškinys mūsų ekonomikai. Matyt ministrei taip netyčia išsprūdo.

Šiluma gruodžio mėnesį Lietuvoje buvo pabrangusi 61%, tačiau čia tik kelio pradžia. Štai Vilnius džiaugsmingai artėjantis prie savo Gediminiškojo gimtadienio - 700 metų - jubiliejaus patuštins pinigines.

Ne, ne linksmybėms, o šilumai.

Štai kainodara: 2021 lapkritis - 7,15 cento už kilovatvalandę, 2021 gruodis - 8,74, 2022 sausis - 10,07, o 2022 vasarį - 11,32 cento už kilovatvalandę.

Vilnius vis dar šypsosi Šimašiška šypsena?

Gruodžio mėnesio metinė infliacija siekė 10,16 procentų, o sausio mėnesį, lyginant su tuo pačiu mėnesiu praėjusiais metais prognozuojamas 12,2 proc. vartotojų kainų augimas.

Lenkijoje infliacija lapkritį buvo 7,8%, o gruodį - 8,3%, to užteko, kad jie imtųsi priemonių.

Ko reikia, kad ir pas mus atsisuktų į žmones?