Lietuvių gestų kalbos vertėjai ragina gerinti jų darbo sąlygas ir didinti atlyginimus

Tokia priemonė leistų padidinti atlyginimus ir paskatinti daugiau žmonių studijuoti šią profesiją, kurios atstovų Lietuvoje labai trūksta.

Šios profesijos atstovai yra tarsi tiltas tarp kurčiųjų ir girdinčiųjų pasaulių – jie ne tik perteikia informaciją, bet ir padeda užtikrinti, kad mūsų visuomenė būtų lygiavertė ir įtraukti visiems.

Lietuvių gestų kalbos vertimo centro darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės Danguolės Dragūnienės teigimu, šiuo metu Lietuvoje dirba vos apie 110 lietuvių gestų kalbos vertėjų, daugiausiai jų yra Vilniuje, o kai kuriuose regionuose – išvis nėra tokios profesijos atstovų. Neramina tai, kad per pastaruosius metus norą mokytis šios profesijos išreiškė tik keletas žmonių.

„Tai – rimta problema. Lietuvių gestų kalbos vertėjų paslaugos tampa vis paklausesnės, jų vis dažniau   prireikia tiek valstybinėms institucijoms, tiek ir privatiems asmenims. 

Deja, šiuo metu galime patenkinti tik dalį poreikių. Ypač sudėtinga situacija regionuose, kai kur išvis nėra lietuvių gestų kalbos vertėjų, kaip ir norinčiųjų mokytis šios profesijos. 

Džiugu, kad gegužę pavyko padidinti koeficientus, kuriuos taikant apskaičiuojamos algos, bet to tikrai nepakanka ir įsisenėjusių problemų neišsprendžia“, - sako D. Dragūnienė.  

Vidutinis gestų kalbos vertėjo darbo užmokestis sudaro 1230,70 eurų „į rankas“ ir yra mažesnis nei vidutinis šalies darbo užmokestis (VDU), kuris 2024 m. IV ketvirtį buvo 1432,20 eurai „į rankas“. 

Šiuo metu gestų kalbos vertėjų atlyginimas yra nekonkurencingas ir taps dar mažiau konkurencingas, nes pagal visas prognozes Lietuvos VDU 2025 metais auga 7-9 proc. ir viršys 1450 eurų „į rankas“.

D. Dragūnienės teigimu, lietuvių gestų kalbos vertėjų vaidmuo ypač išryškėjo per koronaviruso (COVID-19) pandemiją, o nuo to laiko jų paslaugų poreikis tik auga.

„Pandemijos metu skelbiant kasdien aktualią informaciją apie valstybės institucijų priimamus sprendimus pandemijos valdyme, šios profesijos atstovai nepailsdami talkindavo visiems, padėdami užtikrinti, kad svarbi informacija apie valstybės sprendimus pasiektų kuo daugiau žmonių, turinčių klausos negalią, jog jie nebūtų diskriminuojami, naujienas sužinotų iš pirmų lūpų. 

Jau tuomet nepavykdavo patenkinti visų poreikių, o šiuo metu situacija – dar sudėtingesnė“, - sako ji.

Pasak D. Dragūnienės, gestų kalbos vertėjų trūkumo problemą dar labiau apsunkina švietimo srityje prasidėjęs įtraukusis ugdymas – mokyklose vis dažniau prireikia gestų kalbos vertėjų, kurie padėtų mokiniams, turintiems klausos negalią, lengviau įsisavinti informaciją pamokų metu. Deja, labai sudėtinga užtikrinti šiuos poreikius.  

Be to, artimiausiu metu šios profesijos paklausa dar labiau išaugs, kai Lietuvoje įsigalios į nacionalinę teisę perkeltos Europos Sąjungos direktyvų nuostatos. Pagal jas, visa valstybės institucijų skelbiama informacija turės būti pritaikyta žmonėms su negalia. Taip pat bus rekomenduojama ir verslui užtikrinti informacijos prieinamumą žmonėms, turintiems negalią, įskaitant vertimą į gestų kalbą.

Tad lietuvių gestų kalbos vertėjų bendruomenė gegužės 21 d. rinksis į konferenciją - diskusiją Vilniuje, kur ieškos sprendimų, kaip gerinti profesijos įvaizdį, spręsti specialistų trūkumo problemą ir gerinti jų darbo sąlygas.