Lietuvoje grįžtančių emigrantų darbdaviai nelaukia

(1)

Vakar Seimo rūmuose surengta diskusija apie Lietuvos piliečių grįžtamąją migraciją ir galimybes įsidarbinti Lietuvoje. Jos metu paaiškėjo daug įdomių dalykų. Pavyzdžiui, sugriautas mitas, kad darbdaviai išskėstomis rankomis laukia užsienyje išsilavinimą įgijusių lietuvių. Pasirodo, jie labiau pasitiki išsilavinimą gavusiais Lietuvoje.

Renginio iniciatorė parlamentarė Dalia Asanavičiūtė akcentavo, kad visuomenėje vyrauja nuomonė, jog demografinė padėtis Lietuvoje - tragiška.

Tačiau skaičiai, anot jos, rodo ką kita - pernai į Lietuvą atvyko 50 tūkst. daugiau žmonių nei išvyko.

Tiesa, daugiausiai užsieniečių sąskaita, mat iš mūsų emigrantų tegrįžo apie 14 tūkst., o emigravo 12 tūkst. Lietuvos piliečių.

Tačiau grįžę emigrantai Lietuvoje esą susiduria su daugybe problemų - neranda darbo, susiduria su tolerancijos stoka, vaikams sunku integruotis mokyklose ir t.t.

Prie to neva prisideda ir negatyvūs mitai apie emigrantus.

Vieną jų D.Asanavičiūtė puolė paneigti - esą nesąmonė, kad lietuviai nenori grįžti, nes nenori dirbti už lietuviškas algas.

 Organizatorių nuotr.

Grįžtančių emigrantų darbdaviai nelaukia. EPA-Eltos nuotr.

Seimo narė iš kažkur ištraukė, kad, pavyzdžiui, Anglijoje už tą patį darbą mokama tik kiek daugiau nei Lietuvoje, tačiau išlaidos pas mus - daug didesnės.

Taip pat ji pasigyrė skaičiusi projekto „Renkuosi Lietuvą" 2021 m. atliktą tyrimą ir sakė, kad ją suglumino, jog darbdaviai į grįžusius emigrantus žiūri kreivai.

Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro projekto „Renkuosi Lietuvą" vadovė Edita Urbanovič sako, jog tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje veikiančios bendrovės yra linkusios rinktis lietuvius, kurių patirtis įgauta dirbant gimtojoje šalyje, o ne iš užsienio grįžtančios diasporos narius.

Pasak jos, daugelyje Lietuvos įmonių matomas negatyvus požiūris į iš emigracijos grįžtančius asmenis.

„Dauguma įmonių darbdavių pritaria, kad grįžę asmenys turi vertingos patirties, kurios galbūt trūksta vietiniams kandidatams.

Tačiau, esant galimybei rinktis tarp kandidato, kuris turi įgijęs patirtį Lietuvoje ir kandidato, kuris dirbęs užsienyje, net 75 proc. įmonių pasirinktų kandidatą, kuris darbo patirtį turėjo Lietuvoje", - sakė E.Urbanovič.

Projekto vadovė tvirtino, kad atliktų apklausų duomenys rodo, jog daugiau nei pusė lietuviškų įmonių darbdavių mato iš užsienio grįžtančius tautiečius kaip linkusius be pagrindo reikalauti daug geresnių darbo sąlygų.

„Dvi dažniausiai pasitaikančios nuostatos apie migracinės patirties turinčius darbuotojus nėra jiems labai palankios.

Net 62 proc. apklaustų įmonių pritaria, kad migravę darbuotojai dažniau turi nepagrįstų lūkesčių darbo sąlygoms.

Gana dažnai baiminamasi, kad grįžusieji iš užsienio bus linkę reikalauti tokių pat sąlygų, kurias turėjo darbovietėje užsienyje - fiksuoto darbo laiko, galbūt geriau apmokamų viršvalandžių, lankstesnių darbo sąlygų", - aiškino E.Urbanovič.

Tyrimo metu apklausti ne tik darbdaviai, bet ir emigrantai. 49 proc. jų nerimauja, kad Lietuvoje būtų sunku priprasti prie darbdavio požiūrio į darbuotojus, 48 proc. - kad būtų sunku surasti norimą darbą, tačiau 43 proc. mano, kad Lietuvoje galėtų panaudoti svetur įgytas žinias, o 38 proc. viliasi, kad užsienyje įgyta patirtis būtų privalumas ieškant darbo Lietuvoje.

Apklausti ir grįžusieji, kurie įvardino pagrindines problemas, užpuolusias grįžus į Tėvynę - stresas dėl mažesnių algų nei užsienyje, iki pusmečio trunkančios darbo paieškos ir neigiamas darbdavių požiūris į grįžtančius.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas pasidžiaugė, kad pastaruosius trejus metus į Lietuvą grįžtą daugiau piliečių, negu iš jos išvyksta.

Taip pat, pasak jo, šiuo metu Lietuvoje yra aukščiausias užimtumo rodiklis per 24 metus.

Tiesa, neslėpė, kad tą nulėmė milžiniškas į Lietuvą atvykusių ukrainiečių skaičius.

„3 metai iš eilės Lietuvoje piliečių daugiau grįžta negu išvyksta. Tai labai gerai žinia, ir šiais metais apskritai gyventojų padaugėjo - dėl to, kad atvyko daug ukrainiečių ir jie integravosi į darbo rinką.

Užimtumo rodiklis, kuris yra labai svarbus (nes kuo daugiau žmonių dirba, kuo daugiau uždirba, tuo daugiau visi turime), yra aukščiausias per 24 metus.

Jis yra aukščiausiame lygyje nuo tada, kada Statistikos departamentas matuoja, nuo 1998 m.", - V.Šilinskas.

Tačiau jis pripažino, kad Lietuvoje šiuo metu atlyginimai vis dar nėra aukšti, kas kelia iššūkių žmonėms, galvojantiems apie gyvenimą šalyje.

Anot jo, 2020 m. pagal valandinį užmokestį mes lenkėme tik Rumuniją, Bulgariją ir Vengriją. 2021 m. algos Lietuvoje augo sparčiausiai iš visų ES šalių, tačiau neskaitant minėtų trijų valstybių papildomai aplenkėme tik Latviją bei Kroatiją.

Jis tikina, kad šalyje taip pat kyla iššūkių dėl mažų investicijų į gamybinius įrenginius bei pačius žmones.

„Gamyba pas mus yra didžiausias darbdavys, o investicijomis į gamybinius įrenginius (matuojant procentais nuo BVP) atsiliekame ne tik nuo ES vidurkio, bet ir nuo visų kaimynų.

Antras liūdinantis faktas yra investicijos į pačius žmones. EBPO tyrimas parodė, kad pagal valandų skaičių, kiek skiriame darbe mokytis, esame paskutiniai", - pridėjo jis.

Savo ruožtu užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas akcentavo, kad emigrantus nuo grįžimo į Lietuvą atbaido tarp emigrantų paplitę mitai apie Lietuvą.

Anot jo, emigrantai dažnai mano, kad Lietuvoje egzistuoja blogos darbo sąlygos bei žemas pragyvenimo lygis - mano, kad jis toks, koks buvo prieš 10 ar 15 metų.

E. Meilūno manymu, norint kovoti prieš tokią dezinformaciją reikalinga informacinė sistema, kurioje norintiems grįžti emigrantams būtų pateikti duomenys apie darbo rinką. Ir pažadėjo, kad ji bus sukurta.

Organizatorių nuotr.

Grįžtančių emigrantų darbdaviai nelaukia. Eltos nuotr.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder