Lietuvoje pavojingai kylant kainoms ekonomistai valdžiai pataria nesiblaškyti ir koncentruotis į ilgalaikius tikslus (1)

Vyriausybės galios dirbtinai mažinti kainas ribotos ir kažin ar pageidautinos, mano ekspertai. Jungtinėje Karalystėje infliacija mažesnė negu kai kuriose euro zonos valstybėse, tačiau Anglijos bankas, siekdamas stabdyti pavojingą kainų augimą, rengiasi kelti bazinę palūkanų normą. Mažai tikėtina, kad panašiai elgsis Europos Centrinis Bankas (ECB), prognozuoja ekonomistai.

„ECB per daug nekreipia dėmesio į mažas euro zonos valstybes, kur infliacija artėja prie 7 proc., o labiau rūpinasi bendru euro zonos kainų lygiu ir jo pokyčiu“, – situaciją komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė Laura Mociūnaitė atkreipia dėmesį, kad šiuo metu daugumoje išsivysčiusių šalių ilgalaikiai infliacijos lūkesčiai auga, tačiau euro zonoje jie vis dar žemesni nei ECB infliacijos tikslas.

Todėl esą tikėtina, kad, pavyzdžiui, Anglijos bankas pakels palūkanų normas dar šiemet, tačiau tai nereiškia, kad ECB imsis panašių veiksmų. „Pas mus situacija yra kitokia“, – mano ji.

Pastaraisiais mėnesiais metinė infliacija Lietuvoje padidėjo ir rugsėjo mėn. sudarė 6,4 proc. Ekonomistai prognozuoja, kad metų pabaigoje infliacija Lietuvoje turėtų viršyti 7 proc., bet jau kitų metų pradžioje turėtų kiek atslūgti. Tačiau vis tiek išliks gerokai didesnė nei kitose euro zonos šalyse.

Valdžiai ekspertai pataria atsargiau keisti mokesčius, neišlaidauti ir neskatinti vidaus paklausos. Kita vertus, Vyriausybės galios dirbtinai mažinti kainas esą ribotos ir kažin ar pageidautinos. Todėl šalies valdžiai patariama nesiblaškyti ir daugiau dėmesio skirti ilgalaikiams tikslams: darbo jėgai didinti, investicijoms į technologinį atsinaujinimą, inovacijoms, automatizacijai skatinti.

Nemažai infliacijos augimo rizikų

Lietuvos banko (LB) vyresnioji ekonomistė L. Mociūnaitė mano, kad infliacijos padidėjimui daugiausia įtakos turi išorės veiksniai – pasaulyje pakilusios įvairių žaliavų kainos, kurių augimą paskatino dėl spartaus ekonomikos atsigavimo susidaręs disbalansas tarp žaliavų paklausos ir pasiūlos.

„Atsitiesusios naftos kainos ir žema palyginamoji jų bazė tiesiogiai lemia spartų degalų kainų augimą, o rinkoje pakilusios energijos prekių (elektros, dujų), gamybos žaliavų kainos didina ir administruojamąsias (elektros, dujų, šildymo) bei pramonės prekių kainas.

Žvelgiant į ateitį, pagrindas tolesniam žaliavų kainų augimui turėtų išblėsti, kadangi, gamintojams atkūrus sumažėjusias atsargas, žaliavų paklausa turėtų sumažėti.

Be to, pakilusios žaliavų kainos skatina didinti jų pasiūlą, dėl to įtampa žaliavų rinkoje turėtų atslūgti, o infliacija – sumažėti“, – prognozuoja L. Mociūnaitė.

Vis dėlto, ekonomistė nuomone, rizikų, kad įtampa žaliavų rinkoje gali užsitęsti, yra. Mat dėl geopolitinių veiksnių ribojamas dujų tiekimas Europai gali toliau palaikyti ar netgi dar labiau didinti dujų kainas, o tai atsilieptų elektros, naftos ir kitų žaliavų bei prekių kainoms.

Be to, tolesnis COVID-19 viruso plitimas, naujų atmainų atsiradimas, trikdantis tiekimą, ar perteklinė paklausa, paremta baimėmis dėl tolesnio kainų augimo, gali lemti įtampos žaliavų rinkoje užsitęsimą ir atitinkamai didesnę, nei prognozuojama, infliaciją.

Kokios būtų LB rekomendacijos infliacijai Lietuvoje mažinti? Kas yra Vyriausybės galioje šiuo klausimu?

„Kadangi infliacija Lietuvoje šiuo metu yra padidėjusi, planuojant kitų metų valstybės biudžetą svarbu įsivertinti mokestinių pakeitimų įtaką infliacijai siekiant išvengti jos paspartinimo. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį ir į valdžios išlaidas, kurios turi būti tikslingos ir pernelyg papildomai neskatinti vidaus paklausos – ekonomika yra ties potencialu, tad reikšmingos perteklinės išlaidos gali paspartinti kainų augimą“, – Alfa.lt sakė L. Mociūnaitė.

Ekonomistė teigė, kad, atsižvelgiant į užsitęsusią įtampą pasaulinėse tiekimo grandinėse ir žaliavų rinkoje, naujausios infliacijos prognozės buvo padidintos.

„Remiantis naujausiomis Lietuvos banko prognozėmis, vidutinė metinė infliacija Lietuvoje šiemet sudarys 3,3 proc., o kitais metais sumažės ir sieks 2,6 proc. Vis dėlto rizikų dėl infliacijos yra nemažai, neapibrėžtumas yra didelis, tad Lietuvos bankas nuolat stebi situaciją rinkoje ir atnaujina prognozes“, – teigė L. Mociūnaitė.

ECB neseks paskui Anglijos banką

Anglijos bankas praėjusią savaitę patvirtino, kad imsis veiksmų infliacijai sumažinti. Pranešta, kad Jungtinės Karalystės (JK) palūkanų normos gali netrukus pakilti. Bankas kol kas nenurodė, kada gali padidinti bazinę palūkanų normą nuo dabartinio rekordiškai žemo 0,1 proc. lygio.

Anglijos banko vyriausiasis ekonomistas Huw Pillas prieš kelias dienas perspėjo, kad JK infliacija kitų metų pradžioje greičiausiai pasieks arba viršys 5 proc. „Centriniam bankui, kuris siekia, kad infliacija neviršytų 2 proc. ribos, tai labai nepatogi situacija“, – komentavo jis.

JK investuotojai tikisi, kad palūkanų normos bus pakeltos vėliau šiais metais arba 2022 m. pradžioje, kad infliacija vėl sumažėtų iki 2 proc.

Naujausi duomenys rodo, kad per pastaruosius 12 mėnesių kainos JK vidutiniškai pakilo 3,2 proc. Tačiau tikimasi, kad jos dar labiau išaugs dėl didėjančių energijos sąnaudų, didesnių atlyginimų siekiant užpildyti rekordinį laisvų darbo vietų skaičių ir tiekimo grandinės sutrikimų.

Jūrų konteinerio su plataus vartojimo prekėmis, skirtomis JK mažmeninės prekybos tinklams, kaina per metus padidėjo nuo maždaug 2 tūkst. iki 18 tūkst. JAV dolerių. Padidėjusios didmeninės išlaidos atitinkamai persikelia į mažmeninę prekybą.

Žinomų prekių ženklų gamintojai perspėja, kad vartotojai turėtų pratintis prie aukštesnių maisto kainų.

Ar ECB svarsto galimybę didinti bazinę palūkanų normą? Jeigu taip, kada tai galėtų įvykti? Kokie infliacijos rodikliai verstų priimti sprendimą?

„Išties pastaruoju metu matome infliacijos paspartėjimą euro zonoje, tačiau daugiausia – dėl laikinų veiksnių, kurie, tikėtina, turėtų išblėsti kitais metais.

Tie veiksniai daugiausia susiję su bazės efektais, pasireiškiančiais dėl pandemijos pradžioje kritusių naftos kainų, kurios dabar grįžo į ikipandeminį lygį, ir laikino Vokietijos bendro PVM tarifo sumažinimo, kuris 2021 m. sausio mėn. grąžintas į buvusį aukštesnį lygį.

Prie kainų augimo taip pat prisideda ir laikini žaliavų ir kai kurių kitų prekių tiekimo trikdžiai bei atsigavusi dalies paslaugų paklausa“, – komentavo L. Mociūnaitė.

Vis dėlto LB ekonomistė patarė nepamiršti, kad centriniai bankai priima sprendimus remdamiesi ateities prognozėmis ir siedami jas su savo tikslu – dažniausiai tai yra kainų stabilumas vidutiniu – ilgesniu laikotarpiu.

„ECB valdančioji taryba liepos mėnesį paskelbė, kad kainų stabilumas euro zonoje geriausiai palaikomas tada, kai infliacija vidutiniu laikotarpiu yra 2 proc. dydžio.

Nors šiuo metu pastebime ilgalaikių infliacijos lūkesčių augimą daugumoje išsivysčiusių šalių, euro zonoje ilgalaikiai finansų rinkų lūkesčiai vis dar yra žemesni nei naujasis ECB infliacijos tikslas. Taigi, nors tikėtina, kad, pavyzdžiui, Anglijos bankas pakels palūkanų normas dar šiemet, tai nereiškia, kad ECB imsis panašių veiksmų, nes pas mus situacija yra kitokia“, – svarstė ekonomistė.

Pasak jos, ECB Valdančioji taryba taip pat yra nustačiusi konkrečius infliacijos rodiklius, kuriais remiantis bus priimti sprendimai dėl palūkanų normų keitimo. ECB palūkanų normos neturėtų būti padidintos iki tol, kol nebus pasiekti visi trys kriterijai: 1) infliacija gana anksti prognozuojamu laikotarpiu pasieks 2 proc. lygį; 2) infliacija užtikrintai bus ties 2 proc. lygiu iki prognozuojamo laikotarpio pabaigos; 3) grynosios infliacijos pažanga bus gan didelė, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija stabilizuotųsi ties 2 proc. lygiu.

„Naujausios – rugsėjo mėnesio – ECB infliacijos prognozės visų šių trijų kriterijų tikrai dar neatitinka“, – pabrėžė L. Mociūnaitė.

Išliks didesnė nei euro zonos šalyse

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis mano, kad dabartinis infliacijos šuolis Lietuvoje yra nulemtas išorinių veiksnių – maždaug du trečdaliai infliacijos yra dėl pabrangusios naftos, dujų ir elektros.

Ekonomisto nuomone, šių metų pabaigoje infliacija Lietuvoje turėtų viršyti 7 proc., bet jau kitų metų pradžioje pradės atslūgti, o vidutinė metinė kitų metų infliacija bus šiek tiek mažesnė nei 4 proc.

„Tol, kol infliacijos pagrindinė priežastis yra nulemta pasaulinių tendencijų žaliavų rinkose, tol Vyriausybės ar savivaldybių galios čia kažką paveikti yra labai ribotos – būtų galima iš biudžeto kompensuoti elektros, dujų ar šilumos kainų augimą, tačiau tai nėra gera praktika, nes nukentėtų valstybės galimybės vykdyti kitus įsipareigojimus, pavyzdžiui, didinti viešojo sektoriaus atlyginimus. Kadangi šiuo metu vidutinis Lietuvos gyventojas šildymui, elektrai ir dujoms skiria tik 6,5 proc. visų savo pajamų, situacijos dramatizuoti ir persistengti nereikėtų“, – Alfa.lt komentavo N. Mačiulis.

Ekonomisto nuomone, kitais metais infliacija Lietuvoje išliks gerokai didesnė nei kitose euro zonos šalyse jau dėl vietinių veiksnių – sparčiai augančių atlyginimų ir brangstančių paslaugų.

„Čia taip pat Vyriausybės galios yra ribotos ir kažin ar pageidautinos – kažin ar daug kam patiktų, kad minimalus atlyginimas bei viešojo sektoriaus atlyginimai būtų įšaldyti.

Tokioje situacijoje reikia daugiau dėmesio skirti ilgalaikėms priemonėms – darbo jėgai didinti (perkvalifikavimo programos, reemigracija, imigracija, pensinio amžiaus lankstumo didinimas ir pan.), skatinti investicijas į technologinį atsinaujinimą, inovacijas, automatizaciją“, – mano N. Mačiulis.

Jis nesitiki, kad ECB artimiausiu metu galėtų kelti palūkanas. Esą ECB per daug nekreipia dėmesio į mažas euro zonos valstybes, kur infliacija artėja prie 7 proc., o labiau rūpinasi bendru euro zonos kainų lygiu ir jo pokyčiu. „Vis dar laikomasi nuomonės, kad dabartinis infliacijos šuolis yra laikinas ir dėl to koreguoti palūkanų normų nereikia.

Vis tik jei kitais metais euro zonos infliacija įsitvirtins virš 2 proc. kartelės, pirmasis palūkanų normų pakėlimas būtų tikėtinas jau 2023 m.“, – teigė ekonomistas.

Aukščiausia per 13 metų

Infliacija euro zonoje šį rudenį pasiekė aukščiausią lygį per 13 metų. „Eurostat“ duomenimis, rugsėjo mėn. euro zonos metinė infliacija siekė 3,4 proc., kai rugpjūčio mėn. buvo 3 proc., liepą – 2,2 proc.

Didžiausia metinė infliacija fiksuota Estijoje ir Lietuvoje – 6,4 proc. Nuo jų nedaug atsiliko Slovakija (5,1 proc.). Mažiausia infliacija buvo Maltoje (0,7 proc.), Portugalijoje (1,3 proc.), Graikijoje (2,1 proc.).

Didžiausiose euro zonos valstybėse infliacija viršijo ECB nustatytą 2 proc. tikslą. Vokietijoje rugsėjį fiksuota 4,1 proc., Italijoje – 3,0 proc., Prancūzijoje – 2,7 proc. metinė infliacija.

Euro zonoje rugsėjį labiausiai brango energijos ištekliai – 17,6 proc., kitų pramonės prekių kainos pakilo 2,1 proc., maisto, alkoholio ir tabako – 2 proc., paslaugų 1,7 proc.

Padugnės į valdžią - infliacija didziausia!
Rasa, 2021-10-26 11:54
Sidebar placeholder