Lietuvoje pirmą kartą įveiktas 24 valandų bėgimas ant bėgimo takelio

G. Teresevičienė pabrėžė, kad šis bėgimas – pirmas tokio pobūdžio Lietuvoje. „Kalnuose, ultramaratonuose, esu įveikusi iki 168 kilometrų, tačiau 24 valandos judėti vietoje – visiškai naujas iššūkis, reikalaujantis ne tik fizinės, bet ir didžiulės psichologinės ištvermės“, – sakė ji.

Bėgimo metu Giedrė ne tik demonstravo ištvermę, bet ir atkreipė dėmesį į vaikų, neturinčių šeimos globos, poreikius. 

„Kiekvienas nubėgtas kilometras yra simbolinis žingsnis vaikams, kuriems reikia mūsų visų paramos ir rūpesčio. Finišo linijoje manęs laukė ne tik asmeninė pergalė, bet ir pagalba SOS vaikų kaimuose augantiems vaikams“, – teigė sportininkė.

Pasiruošimas iššūkiui truko kelis mėnesius, o surinktos aukos bus skirtos SOS vaikų kaimų Lietuvoje organizacijai. Ji rūpinasi vaikais, augančiais šeiminėse aplinkose, suteikdama jiems stabilumą ir saugumą.

„Kaip trijų vaikų mama, žinau, kiek vaikui reiškia saugūs namai, stabilumas, meilė. Mano 24 valandų iššūkis simboliškai atspindi tai, ką kasdien patiria šie vaikai – jie taip pat laukia globos, dėmesio, rūpesčio. Tai ne trumpalaikė pagalba, o ilgalaikis įsipareigojimas būti šalia.

Tikiu, kad kiekvienas gali prisidėti prie geresnės ateities kūrimo. Šis bėgimas – ne tik mano asmeninė pergalė, bet ir įkvėpimas kitiems siekti tikslo ir padėti tiems, kuriems labiausiai reikia pagalbos“, – reziumavo G. Teresevičienė. 

Pirmoji tokio tipo bėgikė Lietuvoje

G. Teresevičienės sumanymas bėgti ant bėgtakio gimė žiemą, kai dėl „šalčio alergijos“ jai teko atsisakyti treniruočių lauke. Bėgdama sporto salėje, ji suprato, koks psichologiškai sudėtingas gali būti monotoniškas judėjimas nekeičiant aplinkos. Tuomet kilo idėja – ar įmanoma išbėgti 24 valandas?

Pasitikrinusi su Lietuvos lengvosios atletikos federacija ir Lietuvos išskirtinių pasiekimų tarnyba, moteris sužinojo, kad tokio pasiekimo šalyje dar nebuvo fiksuota. Šiuo žingsniu ji tapo pirmąja lietuve, įveikusia visą parą trunkantį bėgimą ant treniruoklio.

Nors G. Teresevičienei jau buvo tekę įveikti ne vieną kalnų ultramaratoną, tarp jų – 165 km ir 168 km ilgio trasas, 24 valandos ant bėgimo takelio pareikalavo visai kitokio pasirengimo. 

„Kalnuose gali sustoti, apsidairyti, atsikvėpti. Ant takelio – nėra nei posūkių, nei vaizdo kaitos,  tik nuolatinis judėjimas viename taške“, – pasakojo ji.

Pasirengimas truko kelis mėnesius – treniruotės sporto salėje, pilateso užsiėmimai, 50–70 km savaitinis bėgimo krūvis. Specialios mitybos G. Teresevičienė nesilaikė – vadovavosi intuicija ir klausė kūno poreikių.