Lietuvoje pirmą kartą startuoja iniciatyva „Stop portalų klonams!“, kviečianti gyventojus pranešti apie įtartinus įrašus

Tuo tikslu startuoja pirmoji Lietuvos skaitmeninės žiniasklaidos rinkoje socialinė iniciatyva „Stop portalų klonams!“, o šalies gyventojai kviečiami būti budriais, pilietiškai aktyviais ir pranešti apie įtariamus klonus.

Taigi nuo šiol piliečiai kviečiami apie galimus klonus pranešti NKSC „vieno langelio“ principu - užpildant specialią formą www.nksc.lt, pranešant el. paštu [email protected] arba telefonu 1843.

NKSC, gavęs tokius pranešimus, nedelsiant reaguos persiųsdamas IŽA ir internetinės žiniasklaidos priemonei, kurios svetainė ar socialinė paskyra yra galimai klonuota. Asociacija ne vėliau kaip per 24 valandas patvirtins apie portalų bei  jų paskyrų socialiniuose tinkluose klonų egzistavimą ir informuos NKSC.

Tuo tarpu NKSC, gavęs IŽA ir naujienų portalo patvirtinimą dėl klono tikrumo, pasirūpins, kad skaitytojus pirmiausia pasiektų speciali informacinė užsklanda, įspėjanti, jog tai - netikra žiniasklaidos priemonė.

Taip pat ši informacija bus persiųsta Lietuvos policijai, Lietuvos radijo ir televizijos komisijai, Žurnalistų etikos inspektoriui.

Svarbu ir tai, kad NKSC suteikia galimybę IŽA ir asociacijos nariams jungtis prie kibernetinio saugumo informacinio tinklo (KSIT), grėsmių indikatorių mainų platformos (MISP), bendravimo platformos (Chat), kenksmingo kodo analizės sistemos (Sandbox), saugios failų apsikeitimo terpės.

Taip pat įsipareigojama bendromis pastangomis šviesti visuomenę apie naujienų portalų ir jų paskyrų „klonų“ socialiniuose tinkluose grėsmes, bendradarbiavimo rezultatus, kviesti gyventojus būti budriais, kritiškais ir pilietiškai aktyviais. 

IŽA pirmininkės Linos Bušinskaitės teigimu, ši partnerystė ir socialinė iniciatyva – be galo svarbus žingsnis į priekį kovojant su internetiniais piktavaliais, kurių veikla kurti ir platinti naujienų portalų ir jų paskyrų socialiniuose tinkluose kopijas itin suaktyvėjo šią vasarą.

„Džiugu, kad pirmieji skaitmeninės žiniasklaidos rinkoje galime paskelbti suvieniję jėgas su kibernetinio saugumo profesionalais ir stabdyti nerimą keliančią praktiką, kuri, jei nebus laiku užkirstas kelias, gali virsti rimtomis grėsmėmis šalies nacionaliniam saugumui.

Juk bet kada klonuose skelbiama informacija, kuri yra melaginga ir labai tikroviška, gali būti panaudota kenkėjiškiems tikslams prieš valstybę.

Esame dėkingi gyventojams už aktyvumą iki šiol ir kviečiame išlikti pilietiškai aktyviais pranešant apie klonus. Surėmę pečius galime kur kas daugiau“, - sako L. Bušinskaitė.

NKSC direktorius Liudas Ališauskas tvirtina, kad šis susitarimas ir partnerystės su žiniasklaidos priemonėmis plėtojimas padės stiprinti mūsų visų atsparumą kibernetinėms grėsmėms.

„Kibernetiniai nusikaltėliai, siekdami savo tikslų, išnaudoja visus įmanomus kanalus. Žiniasklaidos portalų imitavimas yra vienas iš būdų apgaudinėti gyventojus, kuris ateityje gali būti išnaudoti ir kitai piktybiškai veiklai vykdyti.

Todėl stiprindami bendradarbiavimą su IŽA ir žiniasklaidos priemonėmis bei suteikdami platformą operatyviam informacijos apsikeitimui ir informavimui apie pastebėtą piktybišką veiklą, mes užkertame kelią kibernetinių nusikaltėlių veiklai ir taip stipriname visuomenės kibernetinį atsparumą“, - sako L. Ališauskas.

IŽA atkreipia dėmesį į tai, kad piktavalių klonuojami naujienų portalai ir jų kopijos socialiniuose tinkluose, pavyzdžiui, Facebook, pritraukia šimtatūkstantines skaitytojų auditorijas, bando atliepti aktualijas kurdami melagingą informaciją.

Pavyzdžiui, skelbiama apie tai, kad paaiškėjo, kodėl vilnietė mama nuskandino savo vaikus Neryje, kad rasti penkiolikmečio Mykolo žudikai, pasakojama, kas konkrečiai įvyko, taip pat tikroviški pasakojimai ir nuotraukos iš žmonių, kuriuos esą buvo bandoma nužudyti, o šiose istorijose dažniausiai įterpiamos finansinės schemos, kaip praturtėti.

Be to, detaliai aprašant tokius dalykus, yra kurstoma nesantaika, neapykanta, nepakantumas, priešiškumas, skiepijamas požiūris, kad problemas galima spręsti smurtu, o ne dialogo keliu, kaip įprasta demokratinėse visuomenėse.

Skelbiamose istorijose naudojami realiai egzistuojančių žurnalistų vardai ir pavardės, nuotraukos.

Maža to, kai kuriems klonuotų portalų įrašams yra perkama ir reklama socialiniuose tinkluose, siekiant didesnės sklaidos. Taip yra ne tik manipuliuojama skaitytojais, bandant dažniausiai iš jų išvilioti pinigus, pasipelnyti, bet ir kuriamas nepasitikėjimas tradicine žiniasklaida.

Internetiniams piktavaliams tokiu būdu „jaukinantis“ auditoriją, klonų plitimas gali kelti dar rimtesnes grėsmes, todėl labai svarbu suvienijus jėgas užkardyti kelią tokiai piktavalių veiklai.