Lietuvoje prasidėjo pirmieji miškasodžiai: per kelias valandas – 24 000 medelių

(1)

Bendradarbiaujant su Valstybinių miškų urėdija (VMU) jau tradiciškai, trečius metus iš eilės, SBA grupės darbuotojai šiandien Utenoje, Kaune ir Šilutėje pasodino daugiau nei 24 000 medelių 7 ha teritorijoje.

„Miškasodžiai – vienas iš svarbiausių miško ciklo etapų, kurio kertine dalimi yra ir žmonės. Jau dešimtmečius skaičiuojanti tradicija suteikia galimybių ir progų organizacijoms, įmonėms, gyventojams su šeimomis išeiti į mišką bei prisidėti prie miško atkūrimo ir naujų plotų įveisimo.

Vertiname verslo bendruomenių iniciatyvas prisijungti prie miškininkų ir džiaugiamės galėdami supažindinti miškasodžio dalyvius su tvariais miškų priežiūros sprendimais“, –  sako VMU generalinis direktorius Valdas Kaubrė.

„Jau trečius metus iš eilės, tęsdami SBA grupės Savanorystės bangą, organizuojame miškasodžius drauge su VMU.

Didžiuojamės per trejus metus pasodinę jau daugiau nei 65 000 medelių ir tuo pat metu suteikdami galimybę darbuotojams, savanoriams padaryti savo kraštą žalesnį.

Svarbiausia, kad mūsų iniciatyva nelieka tik grupės ribose – tikime, kad tokia akcija įkvepia ir motyvuoja kitus verslus, atsakingas organizacijas, šeimas ir pavienius gyventojus susitelkti ir vieną dieną metuose skirti geriems darbams – aplinkai, žmonėms ar gyvūnams“, – sako SBA grupės viceprezidentė Jolanta Grašienė.

Norkaičių girininkijoje, Klaipėdos rajone, daugiau nei 200 SBA grupės savanorių 3,4 hektaruose pasodino per 13 000 medelių – pušų bei eglių.

Kauno rajone, Vaišvydavoje  80 savanorių sodino 2,4 hekarų miško – 9000 ąžuolų, eglių ir liepų. Ir tuo pat metu Utenos apskrityje 50 savanorių sodino 1 ha mišką, kuriame sužaliuos 1200 juodalksnių ir 1200 beržų.

Per trejus metus iš sodinuko į tikrą medelį

Pasak Mariaus Gruzdo, VMU Dubravos regioninio padalinio vyriausiojo miškininko, per trejus metus vienas savanorio pasodintas medelis gali ūgtelėti ir 1 m.

„Medžių augimo greitis, žinoma, priklauso nuo rūšies. Pavyzdžiui, prieš kelerius metus SBA savanoriai didžiąja dalimi sodino pušeles, kurios tuo metu siekė vos 15 centimetrų.

Šiandien jos jau gerokai ūgtelėjusios, kai kurios siekia ir 70 cm. Tuo tarpu beržai per dvejus metus paauga iki metro, ąžuolai, tiesa, auga kiek lėčiau – per metus 30 cm”, - sako M. Gruzdas.

Šiais metais prie SBA miškasodžio prisijungė per 300 SBA savanorių, kurie turėjo dar vieną galimybę sužinoti ir patirti, kiek daug darbo ir laiko reikia norint išauginti sveiką ir tvarų mišką.

Tiek šios iniciatyvos, tiek ir kitą savaitę vyksiančio Nacionalinio miškasodžio savanoriai atlieka didelį ir svarbų darbą – natūraliai miškui užaugti sudėtingiau, negu jį prižiūrint ir sodinant, ypač, kai plotą užpuola kenkėjai ir medžiai išdžiūsta.

Tuomet miškas tampa virtuolių plotu, čia subujoja menkaverčiai krūmai, žolynai – medžiams nebelieka vietos.

Pasak miškininko, po medžių pasodinimo, trejus metus jie intensyviai prižiūrimi: šalinami medelį galintys stelbti krūmai, žolė. Sodinukais tenka rūpintis ir kiekvieną rudenį, kol jie pasiekia 1,5 metrų aukštį.

Jų viršūnės apsaugomos repelentais arba net avių vilna tam, kad elniniai žvėrys žiemą nepuotautų gardžiais jaunais ūgliais. Paaugę medeliai reikalauja šiek tiek mažiau priežiūros – kas trejus metus arba net rečiau.

SBA miškasodis – jau trečius metus iš eilės grupės darbuotojų inicijuotos SBA savanorystės bangos dalis. Per ją suorganizuota per 150 skirtingų savanorystės iniciatyvų talkinant stokojančioms šeimoms, ukrainiečiams, vienišiems seneliams, gyvūnų prieglaudoms, įvairioms nevyriausybinėms ir aplinka besirūpinančiomis organizacijomis.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder