Lietuvos regionai gali pradėti naudotis ES fondų investicijomis darniam judumui miestuose skatinti

Beveik 332,6 mln. eurų ES fondų lėšų bus skiriama savivaldybių viešojo transporto parkams atnaujinti, alternatyviųjų degalų įkrovimo ir (ar) papildymo infrastruktūros plėtrai, pėsčiųjų ir dviračių takams ir kitoms DJMP numatytoms priemonėms.

Prioritetai ir kryptys, kokioms konkrečioms veikloms turėtų būti panaudojamos šios ES investicijos, bei siektini rodikliai nustatyti susisiekimo ministro įsakymu patvirtintose 2022–2030 m.

Susisiekimo plėtros programos regioninės pažangos priemonės „Skatinti darnų judumą miestuose“ finansavimo gairėse. Regionų plėtros tarybos regioninio planavimo būdu priims sprendimus, kokių savivaldybių ir kokiems projektams šis finansavimas bus skiriamas.

„Suteikiame galimybes šalies regionams pradėti investuoti ES fondų lėšas įgyvendinant projektus, kuriais būtų paskatintas darnus judumas, transporto sektoriuje daugiau naudojami alternatyvūs degalai ir mažinamas poveikis aplinkai.

Šių investicijų išskirtinumas – savivaldybės galės pačios pasirinkti efektyviausią būdą, kaip pasiekti šiuos tikslus. Dėl to Susisiekimo ministerija regionams perduoda daugiau kaip 40 proc. savo administruojamų ES fondų investicijų“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Didžiausia skiriamo finansavimo dalis – 160 mln. eurų – numatoma savivaldybių viešojo transporto parkams atnaujinti.

Dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūros plėtrai miestuose numatyta 100 mln. eurų, kitoms DJMP numatytoms priemonėms, prisidedančioms prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo, – 56,5 mln. eurų.

Alternatyviųjų degalų įkrovimo ir (ar) papildymo infrastruktūros plėtrai savivaldybės galės panaudoti daugiau kaip 16 mln. eurų ES fondų investicijų.

Minėtos investicijos pasieks visus šalies regionus. Savivaldybių, kurios 2014–2020 m. laikotarpio ES fondų lėšomis jau yra pasirengusios DJMP ir dabar gali pretenduoti į naujo laikotarpio Investicijų programos finansavimą parengtiems planams įgyvendinti, yra 18 – tai miestai, turintys daugiau kaip 25 tūkst. gyventojų, ir kurortai.

Panašias veiklas kitose 42 savivaldybėse – mažesniuose miestuose ir rajonuose – numatoma finansuoti pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“, finansuojamą Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „NextGenerationEU“ lėšomis. 

Pagal strateginio planavimo metodiką kiekvienas iš 10 Lietuvos regionų rengia savo regiono plėtros planą iki 2030 m. Patvirtinus gaires, kiekvienam regionui sudaroma galimybė pasirengti atskirų sričių regionines pažangos priemones, kuriose bus numatyti konkretūs savivaldybių projektai.