Lyčių balanso dilema: moterys politikoje aktyvios, bet jų išrenkama nedaug
Dėl jų moterims, siekančioms vadovaujamų pareigų, tenka labiau įrodinėti savo vertę.
„Politikoje, kaip ir daugumoje verslo sektorių, moterys vis dar retai užima vadovių pareigas. Čia veikia ir lyčių stereotipai, išankstinės nuostatos, dar vadinamos „stiklo lubų“ fenomenu, kai visuomenė kaip lyderius dažniau mato būtent vyrus, o moterys šioje pozicijoje yra labiau išimtys“, – komentuoja R. Juodelytė.
Pasak ekspertės, moterims, lyginant su panašias pareigas užimančiais vyrais, tenka labiau laviruoti tarp darbinių ir šeimos įsipareigojimų.
„Ne paslaptis, kad ir turinčios vaikų politikės dažniau sulaukia klausimų, ar gebės derinti darbinius įsipareigojimus ir šeimos poreikius, vyrų to praktiškai neklausiama“, – pastebi ji.
Partijų reitingų viršūnėse dažniau atsiduria vyrai
R. Juodelytė atkreipia dėmesį į praėjusių metų Seimo rinkimų statistiką, rodančią, kad juose kandidatavo 37 proc. moterų, tačiau išrinktų politikių nuošimtis tesudarė 28 proc.
Be to, kaip nurodo ekspertė, moterys praėjusiuose rinkimuose balsavo beveik dešimtadaliu aktyviau nei vyrai.
„Viena vertus kasmet lyčių balansas įstatymų leidyboje kiek pagerėja, tačiau kartu matome, kad moterų mūsų šalyje vis dar išrenkama neproporcingai mažai.
Pavyzdžiui, Ispanijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Danijoje ir Suomijoje moterys šalių parlamentuose sudaro per 40 procentų narių, Vokietijoje ir Italijoje – gerokai per trečdalį“, – sako Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė.
Viena to priežasčių, anot R. Juodelytės, atsiskleidžia pažvelgus į partijų sudarytų kandidatų pirmuosius dešimtukus.
Ekspertės skaičiavimais, iš septyniolikos praėjusiuose Seimo rinkimuose dalyvavusių partijų tik penkios pirmuosiuose kandidatų dešimtukuose reitingavo daugiau nei keturias moteris. O daugumoje tokių sąrašų esą buvo vos viena dvi politikės.
Be to, R. Juodelytės teigimu, net ir patekusios į Seimą, moterys ten retai užima vadovaujamas pozicijas. Pavyzdžiui, šių metų pradžioje politikės vadovavo vos 4-iems iš 16-os komitetų bei 4-ioms iš 11-os komisijų.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertė sako, kad moterų mažai išrenkama ir kituose rinkimuose. Pavyzdžiui, iš 60-ies savivaldybių tik 6-ioms vadovauja moterys, o Europos Parlamente iš šaliai priskirtų 11 narių Lietuvai atstovauja vos dvi politikės.
„Tokie rezutatai liudija, kad moterims prasibrauti į politikos viršūnes yra sunkiau nei vyrams, dėl visuomenės nusistatymo joms tenka ilgiau kopti karjeros laiptais, įrodinėti savo vertę, net nepaisant to, kad jų aktyvumas tiek kandidatuojant, tiek ir balsuojant, nėra mažas“, – tvirtina R. Juodelytė.
Lyčių balansas užtikrina geresnį atstovavimą
Pasak R. Juodelytės, siekti lyčių balanso nacionalinėje politikoje yra verta, iš to gali išlošti visi.
„Skirtingos moterų ir vyrų patirtys sprendžiant įvairius klausimus leidžia nepražiūrėti problemų, ypač tų, kurios vienai iš lyčių gali būti aktualesnės nei kitai.
Kai kažkuri lytis yra mažiau atstovaujama, tikėtina, kad ir tai lyčiai svarbūs klausimai gali nesulaukti deramo dėmesio“, – sako ekspertė.
Ji pabrėžia, kad nevertinant klausimų iš lyties perspektyvos, galima nepastebėti, pavyzdžiui, neproporcingai didesnės moterims tenkančios nemokamo darbo rūpinantis šeima ir buitimi dalies, nespręsti vaikų priežiūros įstaigų prieinamumo klausimų ir pan.
Anot R. Juodelytės, svarbu suprasti, kad didesnė žmonių įvairovė suteikia ir didesnes galimybes rasti geriausius sprendimus: „Turėdami nevienalytes ir kuo įvairesnes sprendimų priėmėjų bendruomenes tiek nacionalinėje, tiek regioninėje valdžioje galime tikėtis labiau atlieptų įvairių visuomenės grupių poreikių.“
Viena iš priemonių – kvotos
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertės teigimu, tam, kad valdžios priimami sprendimai atlieptų abiejų lyčių poreikius, moterų ir vyrų atstovavimas turi būti pakankamas arba kitaip tariant, pasiekiantis kritinę masę.
R. Juodelytė mini Harvardo profesorės, sociologės Rosabeth Moss Kanter atliktus tyrimus, kurie rodo, kad susidarius kritinei masei moterys (arba vyrai, jei jų yra mažiau) ima veikti kaip grupė, o ne kaip pavienės darbuotojos. Tai esą padeda pasiekti reikšmingų pokyčių organizacijose.
Siekdamos spartesnės lyčių lygybės valdžioje, kai kurios Europos šalys taiko privalomas ar rekomenduojamas kvotas. Viena pirmųjų šalių, įvedusių tokias kvotas, buvo Norvegija.
Šalyje daugiau kaip 20 metų galioja įstatymas, pagal kurį partijos privalo užtikrinti, kad moterys sudarytų bent 40 proc. kandidatų (-čių) į parlamentą.
Prancūzijoje taikoma 50 proc. lyčių kvota kandidatų (-čių) sąrašams. Italijoje taikoma 30 proc. kvota moterims tiek vietos, tiek nacionaliniuose rinkimuose.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą