Martyno Liudviko Rėzos premija - Jūratei Bučmytei ir Albertui Krajinskui

Tryliktoji Kuršių nerijoje gimusio Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premija Neringos savivaldybės tarybos sprendimu skirta architektei, dailininkei Jūratei Bučmytei ir dailininkui, dizaineriui Albertui Krajinskui. Premija skirta už Kuršių nerijai ir Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) kultūros tradicijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybišką veiklą, už išliekamąją vertę turinčius šiuolaikinio meno kūrinius, etninės kultūros ir paveldo puoselėjimą, kultūros ir meno iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie kultūrinio turizmo plėtros, taip pat edukacinę veiklą.

Dailininkų kandidatūras premijai gauti pateikė Liudviko Rėzos kultūros centras, kandidatūroms pritarė šio centro kuratoriumas, ypač akcentuodamas menininkų indėlį į tarptautinę Kuršių nerijos vardo ir kultūrinės tradicijos sklaidą parodų, leidinių ir kitomis formomis - jų darbai buvo eksponuojami ir daugelyje Europos bei Azijos šalių.

Š. m. spalio 27 dienos Liudviko Rėzos kultūros centro tarybos (kuratoriumo) posėdyje taip pat buvo akcentuota, kad savo kūryboje menininkai atspindi vietovės dvasią, jų kuriami paveikslai apie krikštus, kurėnus, vėtrunges ir gyvenamuosius namus puošusius žirgelius pasakoja Kuršių nerijos istoriją, o edukacinė veikla supažindina su vietinių gyventojų tradicijomis, papročiais. Visiems kuratoriumo nariams išsakius argumentus, buvo vienbalsiai pritarta J. Bučmytės ir A. Krajinsko kandidatūroms.

Kelis dešimtmečius Juodkrantėje gyvenančių dailininkų A. Krajinsko ir J. Bučmytės kūrybinis prisilietimas, susijęs su Kuršių nerija, įvyko dar 1988-1989 m., kai buvo parengtas Neringos miesto viešųjų erdvių apipavidalinimo stilius. Iki 1990 m. galiojusių įvažiavimo į Neringą leidimų dizainas taip pat buvo sukurtas šių dailininkų. Pirmuosius šių menininkų dailės kūrinius parodoje buvo galima išvysti 1990-1991 m., LR Kultūros ministerijos organizuoto tarptautinio dailės plenero metu, o pirmoji personalinė šių dailininkų paroda buvo surengta Juodkrantėje 1993 m. A. Krajinskas ir J. Bučmytė per ilgą kūrybinį kelią surengė įspūdingą skaičių parodų - 173, ir absoliuti jų dauguma yra susijusios su Kuršių nerija.

Menininkai neapsiriboja tik parodomis, jie yra ir knygų iliustratoriai, veda viešas paskaitas, rengia seminarus, stengdamiesi menininko žvilgsniu perteikti meilę šio krašto grožiui. O šios vasaros pabaigoje neringiškius ir Neringos svečius nudžiugino vienas ryškiausių Neringos - Lietuvos kultūros sostinės renginių - opera-triptikas „Neringa“, kuriam scenografiją ir sceninius kostiumus taip pat sukūrė būtent šie dailininkai. Jie yra ir tarptautinio kamerinio festivalio „Kuršių nerija“, kuris šiemet buvo jau 23-iasis, vizualinių sprendimų kūrėjai, be to, daug konsultavo kuriant Neringos - Lietuvos kultūros sostinės prekės ženklą.

***

Neringoje nušvis Kalėdų eglė

Šiandien, gruodžio 2 d., 18 val. neringiškius ir kurorto svečius kviečiame į centrinį Nidos skverą (Naglių g. 31). Čia magišku burtažodžiu „stinta pukis“, kuriuo Kuršių nerijoje viliojamos žuvys po ledu, priviliosime šviesą ir ja Kalėdų eglės žiburius įžiebsime!

Vakaro metu skambės klaipėdiečių bumbinamasis projektas „Tabalai“, bus demonstruojama instaliacija „Skambantis miškas“ (autorius Marius Valančius). Ragausime blynus ir karštus gėrimus.

Dalyvaus Kalėdų Senelis, Neringos meno mokyklos šokėjai ir dainininkai, Nidos KTIC „Agila“ meno kolektyvai.

Informuojame, jog renginys bus filmuojamas ir fotografuojamas, o medžiaga publikuojama.

Renginio metu prašome laikytis SAM reikalavimų, susijusių su COVID-19 ligos prevencija.

O gruodžio 4 d. 17 val. Nidoje duris atvers Kalėdų miestelis.

***

Žygis-ekskursija „Juodkrantės kurorto vaiduoklių medžioklė”

Juodojo kranto žvejų gyvenvietė - pirmoji Kuršių nerijoje, kuri palaipsniui transformavosi į didžiausią ir puikų kurortą. Tačiau laiko kirčiai ir istorinės aplinkybės lėmė, kad daugybė buvusių ir turistus žavėjusių elementų pranyko, liko užmarštyje, neatpažįstamai pakito arba... virto vaiduokliais.

Žygio metu mes juos ir medžiosime, pirmiausiai nukakdami į kurorto gimimo lopšį. Apaugusį voratinkliais, uždumblėjusį... Tačiau jo istorija iš naujo prikels šlovingąsias dienas.

Pasiruoškite medžioklei ir netikėtiems gamtos iššūkiams, tad avėkite patogią avalynę. Tai bus kontrastų kupinas žygis, po kurio į Juodkrantę žvelgsite kitomis akimis.

Lauko paskaitas skaitys ir ekskursiją ves kraštotyrininkas, žurnalistas, knygos „Vadovas po Kuršių nerijos nacionalinį parką“ autorius Denisas Nikitenka. Ekskursijos metu bus laikomasi visų LR Vyriausybės patvirtintų dėl pandemijos COVID-19 nustatytų taisyklių.

Projekto vykdytojai: Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“ ir Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centras. Projektą finansuoja LR Kultūros ministerija, Neringos savivaldybė.

Data: 2021 m. gruodžio 5 d., sekmadienis, 9.30 val. Būtina išankstinė registracija(registracijos formą rasite interneto svetainėjewww.lrezoskc.lt). Ekskursijos pėsčiomis (apie 4 km) trukmė - apie 2,5 val. Susitinkame 9.30 val. autobusų stotelėje prie Gintaro įlankos Kuršių marių pusėje (Gintaro įlankos g. 5).

***

Negalią turintiems žmonėms - asmeninio asistento paslauga

Dažnai nepagalvojama apie žmones, turinčius negalią, apie jų užsisklendimą buityje ir savyje, apie negalėjimą / nenorėjimą / bijojimą dalyvauti visuomeniniame / bendruomeniniame gyvenime. Apie tai, kad jų gyvenimas lieka kažkur visuomenės paraštėse. Kartais turi praeiti nemažai laiko, kad žmogus išdrįstų išeiti iš namų ir pradėtų kitokį gyvenimą. Tam reikia drąsos ir aplinkinių palaikymo.

Asmeninio asistento pagalba orientuota į viešojoje ir namų aplinkoje individualiai asmeniui teikiamą pagalbą, padėsiančią įgalinti asmenį būti savarankišką ir nelikti užribyje. Šia pagalba siekiama, kad žmogus, turintis negalią, turėtų galimybę pasinaudoti įvairiomis namuose, viešoje erdvėje jo gyvenamojoje vietoje teikiama asmenine pagalba, kuri jam yra būtina siekiant gyventi savarankiškai, integruotis į bendruomenę ir išvengti izoliavimo ar atskirties nuo bendruomenės.

Asmeninio asistento paslauga yra viena iš žmonių, turinčių negalią, savarankiškumo sąlygų, reikalinga lygiateisiam ir oriam gyvenimui užtikrinti. Ši pagalba neįgaliems žmonėms užtikrina galimybę mokytis, dirbti ir savarankiškai gyventi bendruomenėje. Asmeninio asistento atėjimas į šeimą suteiks galimybę asmens artimiesiems sugrįžti į darbo rinką, turėti laiko savo asmeninėms reikmėms ir poreikiams.

Dėl asmeninės pagalbos reikėtų kreiptis į Savivaldybę. Asmeninę pagalbą gali gauti: asmenys, kurie turi neįgalumo lygį, asmenys, kurie turi 55 proc. ir mažesnį darbingumo lygį, turintys specialiųjų poreikių lygį.

Tokios pagalbos poreikį 1 metams nustatys socialiniai darbuotojai. Jeigu asmens, kuriam reikalinga asmeninė pagalba, pajamos yra mažesnės nei 256 eurai, už asmeninę pagalbą jam mokėti nereikėtų. Jeigu pajamos didesnės, - asmuo turėtų apmokėti ne daugiau kaip 20 proc. pagalbos teikimo kaštų, o asmens įmoka neturėtų viršyti 20 proc. jo pajamų. Jei asmuo nusprendžia pats susimokėti už paslaugą, tenka mokėti Savivaldybės patvirtintą 6 eurų dydžio paslaugos įkainį.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder