Demokratija prieš savo piliečius: politologijos virsmas grėsmių technologija

Ši diskusija kelia svarbius klausimus apie tai, kaip šiandien suprantame demokratiją ir piliečių politinį dalyvavimą.

Socialinių mokslų bendruomenėje diskusijas sukėlė naujausia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesoriaus Tomo Janeliūno studija „Politinio Lietuvos „užgrobimo“ rizikos ir galimi scenarijai“. 

Šiame darbe, kuris remiasi „demokratijos atsitraukimo“ (democratic backsliding) teorijomis, analizuojami potencialūs politinės sistemos destabilizavimo keliai.

Saugumizacijos tendencija politologijoje

Analizuojant viešąjį diskursą, pastebimas vadinamasis „saugumizacijos“ (securitization) reiškinys. Tai procesas, kai politiniai procesai – pavyzdžiui, piliečių protestai ar nepasitenkinimas esama valdžia – pradedami vertinti ne kaip įprasta demokratinė raiška, o kaip nacionalinio saugumo problema.

Ekspertai pastebi, kad politologinėje leksikoje vis dažniau įsitvirtina tokios sąvokos kaip:

„Antisisteminės jėgos“ – terminas, neretai taikomas plačiam spektrui politinių judėjimų.

„Visuomenės atsparumas“ – orientacija į piliečių apsaugą nuo išorinių manipuliacijų.

„Rizikos grupės“ – taip kartais įvardijami socialiai nusivylę rinkėjai.

Prof. Rasos Čepaitienės vertinimu, tokia retorika gali turėti dvejopą poveikį. Viena vertus, ji padeda identifikuoti realias hibridines grėsmes. 

Kita vertus, perteklinis saugumo akcentavimas gali delegitimizuoti pagrįstą piliečių kritiką valstybės valdymo problemoms spręsti.

Skirtingi akademiniai požiūriai

Lietuvos politologijos lauke ryškėja skirtingos metodologinės prieigos. Greta studijų, kurios akcentuoja „užgrobimo“ ar populizmo grėsmes (pavyzdžiui, J. Ulinskaitės ar A. Maskaliūnaitės darbai), egzistuoja ir kita tyrimų kryptis.

Tokie tyrėjai kaip prof. Ainė Ramonaitė, prof. Algis Krupavičius ar prof. Šarūnas Liekis dažniau renkasi empirinę, mažiau normatyvinę analizę. Jų darbuose didžiausias dėmesys skiriamas:

Rinkėjų vertybinių nuostatų kaitai.

Socialinių skirtumų įtakai politiniam elgesiui.

Institucinio nepasitikėjimo priežasčių paieškai, vengiant skubių etikečių klijavimo.

Demokratijos ateities perspektyvos

Esminis klausimas, kurį kelia ši akademinė takoskyra – kokią funkciją politologija turėtų atlikti valstybėje?

Jei mokslas tampa tik įrankiu stabilizuoti esamą politinį elitą, kyla pavojus atsidurti „postdemokratijos“ būsenoje, kur formalios institucijos veikia, tačiau esminiai sprendimai grindžiami vien ekspertiniu vertinimu, o piliečių nuomonė tampa antraeile.

Mokslininkai sutinka, kad geopolitinės grėsmės Lietuvai yra realios, tačiau pabrėžia: demokratijos stiprybė slypi gebėjime įsiklausyti į savo piliečius, o ne tik gintis nuo jų. 

Tikrasis politologijos tikslas išlieka nešališka analizė, padedanti suprasti, kodėl tam tikros visuomenės grupės jaučiasi neatstovaujamos, ir ieškoti būdų šiam atotrūkiui mažinti.

Šaltinis: Parengta pagal Prof. Rasos Čepaitienės analizę „Grėsmiologija. Arba šis tas apie mūsų politologiją“