Mauricas: 2020 m. Lietuvoje įgytų būstų vertė išaugo beveik 50 proc.

Šeštadienį pranešimą Vilniuje vykusioje „Būsto mugėje“ skaitęs ekonomistas Ž. Mauricas tvirtino, kad po koronaviruso pandemijos šalių vyriausybės tiek Europoje, tiek ir už Atlanto, siekdamos padėti su sunkumais susidūrusiems verslams, į ekonomiką įnešė nemažą pinigų kiekį. Anot jo, tai prisidėjo prie nekilnojamojo turto kainų augimo.

„Kai turi tokį didžiulį pinigų kiekio augimą, kas atsitinka? Pinigų vertė sumažėja. Prekių kiekis išlieka toks pat arba labai panašus, ypatingai kalbant apie nekilnojamąjį turtą. Būstų juk nepadaugėjo, o pinigų padaugėjo, tai atitinkamai vis daugiau pinigų pradėjo lakstyti paskui panašų skaičių būstų ir atitinkamai būstų kainos labai išaugo“, – kalbėjo Ž. Mauricas.

Ekonomisto teigimu, būsto kainų augimą taip pat lėmė ir Rusijos invazija į Ukrainą, infliacijos šuolis, kuris Baltijos šalyse siekė apie 20 proc.

„Euro zonoje (...) būsto nominalios kainos išaugusios 16 procentų. (...) Svarbu pažiūrėti, kokios yra realios būsto kainos. Jos augo žymiai sparčiau pradžioje, bet dabar kainų lygis grįžęs į 2020 metų pradžią.

Reiškia, euro zonoje nemaža dalimi konvergencija įvyko ir, jei lygintume tai su gyventojų pajamomis, tas kainų perteklinis augimas grįžęs į 2020 metų pradžią“, – situaciją būsto rinkose Europoje apibūdino jis.

Tuo metu Lietuvoje, pasak Ž. Maurico, nekilnojamojo turto kainos augo dar daugiau. Anot ekonomisto, per trejus metus būsto vertė ūgtelėjo beveik 50 proc.

„Lietuvoje (nekilnojamojo turto – ELTA) nominalios kainos yra išskridusios į kosmosą. Labai džiaugiasi turbūt tie, kurie nusipirko būstą 2020 metais, nes jo vertė kone 50 procentų yra išaugusi nuo to laiko ir net, palyginti su pajamų augimu, su nuomos kainų augimu arba su bendru infliacijos augimu, kuris Baltijos šalyse buvo labai didžiulis, Lietuvoje vis tiek būsto kainos yra paaugusios labiau“, – aiškino Ž. Mauricas.

Ekonomistas aiškino, kad Lietuvoje būsto rinkos aktyvumą ir toliau skatina optimistiški pirkėjų lūkesčiai. Pasak eksperto, žmonės ir toliau aktyviai ima paskolas nekilnojamam turtui įsigyti.

Ž. Mauricas svarstė, kad tokias žmonių nuotaikas lemia ir šalies ekonominė, darbo rinkos situacija.

„Kodėl tas optimizmas yra toks nemažas? Dėl to, kad nedarbo lygis išlieka žemas, nežiūrinti visų perturbacijų, atlyginimų augimas vis dar tebėra aukštas ir dauguma žmonių nejaučia ekonomikos sukrėtimo“, – dėstė jis.

Recesija gali būti, bet viskas priklauso nuo euro zonos „sveikatos“

Ž. Mauricas savo pranešime kėlė klausimą, ar kitąmet Europa, kartu ir Lietuva, gali sulaukti recesijos. Jo teigimu, panašu, kad su vienokio ar kitokio lygio recesija kitąmet gali tekti susidurti. Tiesa, pasak ekonomisto, tai susiję su ekonomines situacija euro zonoje.

„Ar mes išvengsime recesijos? (...) Yra tikrai vilties, kad praslysime be didesnių nuostolių, bet tai priklausys nuo euro zonos „sveikatos“, o euro zonos „sveikata“ priklausys nuo to, kokia bus palūkanų normų dinamika.

Jau eilę mėnesių mes visi laukiame, kada gi bus tas palūkanų normų pikas ir kada jos bus pradėtos mažinti. Prie pusmetį buvo tikimasi, kad jau dabar, rudenį, palūkanos turėtų pradėti mažėti.

Dabar lūkesčiai tokie, kad palūkanos pradės mažėti tik po balandžio mėnesio“, – aiškino jis.

Ž. Mauricas pažymėjo, kad infliacija artimiausiu metu Europoje, kartu ir Lietuvoje turėtų sumažėti, tačiau kartu, anot jo, ims lėtėti ir ekonomikos augimas.

„Europos centrinis bankas signalizuoja, kad nemažinsime palūkanų normų tol, kol arba infliacija nesumažės, arba kol neįstumsime ekonomikos į recesiją. Laikausi nuomonės, kad infliacija netolimoje ateityje turėtų sumažėti, nes pažiūrėjus į gamintojų kainų indeksus (...), tai matome, kad jie yra ženkliai įkritę į neigiamą zoną.

Taip pat matome, kad Japonijoje, Kinijoje tie defliaciniai procesai yra aktyvūs.

Dėl to infliaciją kitais metais turėsime mažesnę, bet tuo pačiu turėsime mažesnį ekonomikos augimą ir gal net recesiją, ypatingai gali būti šokas tiems, kurie įprato gyventi sparčiai augančių pajamų laikotarpyje“, – kalbėjo ekonomistas.