Smaugia sisteminės bėdos
„Kodėl svarstome Santaros klinikų situaciją? Todėl, kad viešoje erdvėje sklando įvairios nuomonės ir gandai. Norime sužinoti tikslią informaciją“, – teigė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė L.Šukytė-Korsakė, vasarą subūrusi kolegas į neeilinį posėdį.
Komitetas nusprendė nelaukti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) užsakyto įstaigos audito, kurio rezultatai bus pristatyti tik rudenį, ir jau dabar išklausyti visas suinteresuotas puses.
Paaiškėjo, kad Santaros klinikos pirmąjį pusmetį baigė su 8,8 mln. eurų deficitu, viršydamos leistiną 5 proc. neigiamo veiklos rezultato ribą.
Santaros klinikų generalinis direktorius prof. Tomas Jovaiša pripažino, kad įstaiga susiduria su sisteminėmis problemomis. Didžiausia finansinė našta, anot vadovo, – vaikų ir naujagimių paslaugos, kurios per pusmetį sugeneravo 8,3 mln. eurų deficitą iš bendro 8,8 milijono.
„Mes privalome užtikrinti šias paslaugas kaip paskutinę instanciją, išlaikyti komandas 24 valandas, – aiškino prof. T.Jovaiša. – Tačiau Lietuvos demografinė situacija sparčiai kinta – paslaugų poreikis mažėja, o atlyginimai didėja, nuostolingumas šių paslaugų eksponentiškai auga.“
Direktorius prognozavo, kad vaikų paslaugų deficitas šiemet sieks apie 15 mln. eurų, kuriuos įstaiga turės padengti vidinėmis subsidijomis.
Kodėl Santaros brangesnės už Kauną?
Kaip parodė Valstybinės ligonių kasos (VLK) atlikta analizė, nors Santaros klinikos ir Kauno klinikos teikia panašų paslaugų kiekį – apie 77 mln. eurų per ketvirtį, Santaros klinikose dirba 553 darbuotojais daugiau, o personalo kaštai didesni beveik 19 mln. eurų per metus.
„Santaros klinikose teikiama šiek tiek daugiau skubios pagalbos paslaugų, daugiau onkologinių operacijų“, – pastebėjo VLK vadovas Gytis Bendorius.
„Tai panašaus dydžio įstaigos, biudžetai panašūs, ir yra tokie skirtumai“, – stebėjosi SAM kancleris Evaldas Raistenskis, tačiau ragino palaukti galutinių audito išvadų.
„Ar daroma analizė pagal kiekvieno skyriaus kvadratūrą, palatas, lovas, darbuotojų skaičių? Verslas taip skaičiuoja efektyvumą“, – atkreipė dėmesį komiteto narys Remigijus Žemaitaitis.
„Tai – teisingas rimtas rodiklis, jis turi nemažą įtaką komunaliniams kaštams ir darbo organizavimui. Įsitrauksime jį ateityje į šią analizę“, – pažadėjo G.Bendorius.
VLK atstovai teigė, kad gydytojų Santaros klinikose yra beveik 20 proc. daugiau nei Kaune, tačiau jų atlyginimai apie 10 proc. mažesni. Bendras metinis darbo užmokesčio fondas gydytojams Santaros klinikose yra maždaug 3,6 mln. eurų didesnis.
„Norėčiau pataisyti: gydytojų rezidentų skirtumas viršija 400 etatų. Kauno klinikų rezidentų finansavimas iš biudžeto 2024 metais buvo 21,5 milijono eurų, Santaros klinikų – bemaž per pusę mažesnis, apie 12 milijonų“, – pabrėžė T.Jovaiša.
Direktorius paaiškino, kad dėl mažesnio rezidentų skaičiaus Santaros klinikoms tenka samdyti daugiau gydytojų specialistų ir mokėti jiems iš savo biudžeto, o Kaune didelę dalį darbo atlieka valstybės finansuojami rezidentai.
VLK specialistų teigimu, Santaros klinikos laiko beveik dvigubai didesnes atsargas nei Kauno klinikos – trijų mėnesių veiklai užtikrinti, kai Kaune – dviem.
„Santaros klinikos sunaudoja maždaug 23 procentais daugiau medicinos reikmenų pacientams gydyti negu Kauno klinikos. Jeigu atsargos būtų proporcingai didesnės, neturėtume ko komentuoti, bet skirtumas yra dvigubas“, – pastebėjo G.Bendorius.
Trūksta lėšų
Kaip teigė T.Jovaiša, įstaiga negauna pakankamai lėšų, kad galėtų didinti atlyginimus tiek, kiek numato šakos kolektyvinė sutartis. Vien šiais metais trūks 14,5 mln. eurų, o per kelerius metus susikaupė jau 28,8 mln. eurų skola.
„Norėčiau atkreipti dėmesį į šakos kolektyvinės sutarties punktą, kuriame yra įsipareigojimas skirti įstaigoms tokią lėšų sumą, kuri reikalinga darbuotojų darbo užmokesčiui didinti“, – akcentavo Santaros klinikų direktorius.
Viceministrė Jelena Čelutkienė, kuruojanti derybas su profesinėmis sąjungomis, patvirtino, kad finansavimas nepakankamas: „Visiškai teisinga pastaba. Realybė itin sudėtinga. Kėlėme klausimą, kiek dar galime derėtis ir ar egzistuoja riba, kiek įmanoma toliau tokiais tempais didinti darbo užmokestį sveikatos priežiūros specialistams. Akivaizdu, kad dabartinė kainodara tikrai yra problema sistemoje. Daugelyje viešųjų įstaigų vyrauja didžiulė įtampa – jos atsiduria tarp dviejų girnų: spaudžia šakos kolektyvinės sutarties įsipareigojimai, kuriems per PSDF ateina nepakankamos lėšos, ir konkurencinė aplinka su privačiomis klinikomis.“
Kaip paaiškėjo posėdyje, PSDF rezervas šiuo metu siekia 826 mln. eurų, o VLK prognozuoja, kad iki metų pabaigos bus surinkta dar apie 60 mln. viršplaninių pajamų.
„Kiek realiai planuojate rezervo lėšų panaudoti? Nebus taip, kad vėl lauksime iki gruodžio, politikai pradės kelti „aliarmą“ apmokėti paslaugas?“ – klausė komiteto narys R.Žemaitaitis.
„Finansų ministerijos puslapyje paskelbta, kad galėtume išleisti 69-70 milijonų, – aiškino VLK atstovai. – Su viršplaninėmis pajamomis – iš viso apie 125 milijonus per šiuos metus.“
„Galim sutarti, kad kitais metais sveikatos rezervas negalėtų būti didesnis kaip 15 procentų. Taip padidintume sveikatos draudimo biudžetą, galėtume padidinti paslaugų įkainius“, – siūlė R.Žemaitaitis.
Konkuruoja su privačiu sektoriumi
„Ar atlikote analizę, kiek procentų gydytojų dirba kitose įstaigose? Kokia susikūrusi konkurencinė aplinka?“ – T.Jovaišos teiravosi komiteto narė Orinta Leiputė.
Anot įstaigos vadovo, Santaros klinikose gydytojai vidutiniškai dirba 0,9 etato, tačiau situacija skiriasi pagal specialybes: skubios pagalbos ir intensyvios terapijos gydytojai dažnai dirba daugiau nei vieną etatą, o kardiologai, radiologai, ortopedai – pusę ar ketvirtį etato.
„Kardiolitos klinikos“ išsinuomojo naujas patalpas prospekte ir plečia veiklą. Mes praradome personalo – skaičiais nedaug, bet tai kritiniai žmonės, pavyzdžiui, operacinės slaugytojos“, – aiškino direktorius.
„Visai šalia Santaros klinikų baigiamas statyti privataus konsultacinių sveikatos paslaugų korpusas. Neseniai patvirtintas leidimas „Northway“ klinikos naujai statybai mūsų kaimynystėje, – tęsė T.Jovaiša. – Konkurencinė kova ir spaudimas tiek dėl atlyginimų, tiek dėl profesionalų bus tik sunkesnis.“
Pabrėžė trumpėjančias eiles
Įstaigos veiklos pristatymą direktorius užbaigė šviesesne gaida. Anot jo, per pirmąjį pusmetį pavyko reikšmingai sumažinti ambulatorinių paslaugų eiles – jos sutrumpėjo 27 proc.
„Santaros klinikos teikia 66 tipų ambulatorines konsultacijas. Iš jų 18-oje nebeturime eilių visai, o likusiose 58-iose eilės sumažėjo“, – kalbėjo T.Jovaiša.
Direktorius taip pat pabrėžė, kad nepaisant finansinių sunkumų, įstaiga vykdo įsipareigojimus ligonių kasai. „Šiandien Santaros klinikos su visais filialais kartu sutartį vykdo 99,83 procentais“, – sakė jis.
Rugsėjį audito rezultatų laukiantys SAM atstovai patvirtino, kad „direktorius labai bendradarbiauja“, tačiau nei jie, nei Santaros klinikų vadovas konkretaus veiksmų plano, kaip bus užkištos finansinės spragos, komiteto nariams nepateikė.
„Ataskaita rodė daug skaičių, bet trūko vieno: sprendimų plano“, – iškart po posėdžio socialiniame tinkle apgailestavo komiteto pirmininkė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą