Ministrė: pinigų keliams kitąmet planuojama mažiau, tačiau galutinė suma gali išaugti

„Mažėja finansavimas dėl mažesnių solidarumo įnašo lėšų. (...) 2025 metais tiesiog dėl paties mokesčio struktūros mažėja solidarumo įnašo pajamos, projektuojamos į mūsų biudžetą“, – spaudos konferencijoje trečiadienį kalbėjo ministrė.

G. Skaistė pabrėžė, kad jei leis ekonominės aplinkybės, karinio mobilumo ir infrastruktūros projektams bus galima skolintis: „Matyt, galutinis faktas paaiškės tik 2025 metų antroje pusėje“.  

Be to, ministrės teigimu, kitąmet didės europinis finansavimas Vilniaus-Utenos kelio rekonstrukcijai, todėl mažiau lėšų šiam projektui reikės iš nacionalinio biudžeto.

„Utenos kelio finansavimo struktūrą pakeitus siūloma Utenos keliui iš Kelių priežiūros programos numatyti 20 mln. eurų (šiemet – 40 mln. eurų – BNS). 

Bet taip pat yra padidintas šio kelio finansavimo intensyvumas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų – iki 85 proc. (projekto vertės – BNS) galės būti finansuojama (...) fondų parama, todėl nacionalinio prisidėjimo išlaidos reikalingos mažesnės“, – aiškino G. Skaistė.  

Susisiekimo ministerijai, savivaldybėms bei kelininkams prašant 1–2 mlrd. eurų metinio finansavimo keliams, ministrė pakartojo, kad tam reikėtų Gynybos fondo pavyzdžiu sukurti atskirą fondą keliams. 

G. Skaistė sako, kad būsimas naujas Infrastruktūros fondas būtų skirtas tik atsiperkantiems projektams, todėl kelių finansavimui reikėtų dar atskiro fondo. 

„Kelių finansavimas yra labiau subsidinio pobūdžio priemonė. Tai reiškia, kad tos išlaidos yra padaromos, tačiau tiesioginės grąžos jos negeneruoja. Todėl kelių finansavimui, matyt, turėtų būti kitokio pobūdžio fondas, kokį turi gynyba“, – sakė G. Skaistė. 

Kitąmet numatoma įkurti Infrastruktūros fondą, per kurį 2025–2027 metais, prisidedant Vyriausybei, nacionalinei plėtros įstaigai „Investicijos Lietuvos ekonomikai“ (ILTE) bei privatiems investuotojams, būtų skiriama 1 mlrd. eurų gynybos pramonei, jūrų, oro uostų, geležinkelių ir energetikos infrastruktūrai, viešos ir privačios partnerystės projektams, duomenų centrams. 

Valstybės išlaidos keliams 2025 metais turėtų siekti 784 mln. eurų – 11 proc. mažiau nei šių metų planas (882 mln. eurų), rodo trečiadienį paskelbtas kitų metų valstybės biudžeto projektas.

Numatoma, kad 563,2 mln. eurų keliams bus skirta iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) – 3,4 proc. mažiau nei 2024-aisiais, kai skirta 583 mln. eurų.

Dar 59,1 mln. eurų karinio mobilumo jungtims numatoma skirti iš naujo Gynybos fondo – 57,7 proc.  mažiau (šiemet – 139,8 mln. eurų), 161,2 mln. eurų – 1,3 proc. daugiau (159 mln. eurų) – iš Europos Sąjungos fondų.

Susisiekimo ministerijos duomenimis, šiemet keliams realiai skirta 936 mln. eurų, tačiau iš visų šaltinių bus panaudota 1,005 mlrd. eurų.

Lietuvos bankas yra apskaičiavęs, kad kitąmet iš solidarumo mokesčio būtų surinkta 50–70 mln. eurų, o šiemet bankai turėtų pervesti panašią sumą, kaip ir pernai – 240 mln. eurų.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis pastaruoju metu ne kartą sakė, kad norint iš esmės pagerinti valstybinių kelių kokybę kasmet jiems reikėtų apie 1,3 mlrd. eurų.

Tuo metu Lietuvos savivaldybių asociacijos duomenimis, kelių infrastruktūrai iki 2030 metų reikėtų beveik 2 mlrd. eurų investicijų.