Sveikinimo žodį tarusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė gyrėsi, esą ši Vyriausybė daug padarė, kad skurdas sumažėtų.
Tačiau jos teiginius paneigė tinklo atstovų pateikta situacijos apžvalga.
Ministrės pasigyrimai
Reikia manyti, kad ministrė su apžvalga buvo susipažinusi iš anksto, mat akcentavo, kad ji „gerai atspindi visą spektrą iššūkių, su kuriais susidūrėme pastaruoju metu, bei susijusias priemones, kurių ėmėmės į tuos iššūkius reaguodami, apžvalga - gili ir prasminga".
M.Navickienė teigė, esą Vyriausybė yra sukūrusi įvairius skurdą mažinančius mechanizmus, todėl skurstančiųjų sumažėjo.
Pasak jos, infliacijos pasekmių švelninimo priemonių taikymas, socialinių išmokų didinimas padėjo situaciją suvaldyti.
„Žinoma, esame apriboti ištekliais", - pasiguodė ministrė, tačiau akcentavo, neva itin efektyvi yra valstybės pagalba šeimoms su vaikais.
Bet tuo pačiu pripažino, kad kai kurios grupės išlieka jautresnės - vieniši asmenys, vieniši tėvai, neįgalieji, pensininkai.
Bet esą kitų metų biudžete atsispindės, kad ir jiems dėmesys dar labiau padidės.
Jokio proveržio nuo pat 2004-ųjų
Po tokios įžangos atrodė, kad skurdas Lietuvoje pagaliau suvaldytas, tačiau tada atėjo eilė negailestingą ir daugelį ministrės pasisakymų neigiančią situacijos apžvalgą pristatyti Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorei Aistei Adomavičienei.
Jau patys pirmieji jos sakiniai ministrei turėjo nebūti ypač malonūs, mat oficiali statistika rodo, kad pernai žemiau skurdo ribos buvo net 586 tūkst. šalies gyventojų - 20,9 proc. (vieno asmens skurdo rizikos riba buvo 510 eurų).
„Daug metų Lietuvoje skursta kas penktas.
Nuo stojimo į ES dar neturėjome ženklaus proveržio skurdo sumažėjime, nors yra užsibrėžti ambicingi tikslai", - M.Navickienės pasigyrimus su žemėmis sumaišė A.Adomavičienė.
ES dugne
Pagal skurstančiųjų procentą esame penkti visoje ES nuo galo, blogiau nei pas mus yra tik Bulgarijoje, Estijoje, Latvijoje, Rumunijoje, A.Adomavičienė norėtų, kad būtume arčiau ES vidurkio, kuris yra 16,5 proc.
Taip pat, pasak jos, Lietuvoje vis dar egzistuoja daug didesnė pajamų nelygybė nei ES, kur jos koeficientas siekia 4,74, tuo metu Lietuvos - 6,4.
Pajamų nelygybės koeficientas parodo uždarbio skirtumą tarp 20 proc. gyventojų, turinčių didžiausias pajamas, ir 20 proc. gyventojų, turinčių mažiausias.
Tad pas mus tos pajamos skiriasi net 6,4 karto. Ir šiuo atžvilgiu esame dugne - blogiau nei pas mus tėra Latvijoje, Rumunijoje bei Bulgarijoje.
„Pajamų nelygybė visada egzistuos, bet yra klausimas apie dydžius.
Didelis atotrūkis kuria psichologines problemas, skatina nusivylimą valstybe. Ir tuo pačiu matoma rizika demokratijai, kai gyventojų grupės atitolsta", - aiškino pranešėja.
A.Adomavičienė paminėjo, kad Lietuvos 2020 m. skirtos biudžeto išlaidos socialinei apsaugai siekė 19,5 proc. BVP, tuo metu ES vidurkis - 31,7 proc..
Visgi nors vienu aspektu A.Adomavičienė pritarė ministrei - vaikų skurdas buvo efektyviai sumažintas ir iš to išmoktas pamokas esą galima pritaikyti kitose srityse.
Ji pacitavo ministrę, sakiusią, kad pinigų ištekliai riboti, bet kontrargumentavo: „Skiriama ženkliai mažiau, apie du trečdalius Europos vidurkio.
Tada ir turime tokią situaciją, kai žmonės su negalia turi už 170 ar 200 eurų per mėn. išgyventi".
Patarimai Vyriausybei
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklas turi patarimų Vyriausybei, kaip mažinti skurdą bei pajamų nelygybę.
„Norint mažinti skurdo rizikos lygį ir pajamų nelygybę, reikalingas geresnis pinigų perskirstymas, adekvatus finansavimas socialiniai sričiai, neefektyvių mokestinių lengvatų naikinimas, skirtingų pajamų rūšių apmokestinimo vienodinimas ir neapmokestinamo pajamų dydžio auginimas", - vardino A.Adomavičienė. Ir pridūrė, kad galima ir peržiūrėti įvairias mokestines lengvatas, nes Finansų ministerija yra pareiškusi, jog galima atsakyti nepagrįstų mokestinių lengvatų už 800 mln. eurų.
Nes, anot A.Adomavičienės, „išimčių išimtėlių yra labai daug".
Anot jos atstovaujamo tinklo statistikos, 2022 m. Lietuvoje pažeidžiamiausios grupės buvo bedarbiai, vieniši asmenys, vieniši tėvai, auginantys vaikus, pensininkai, žmonės su negalia bei vaikai.
Didžiausias skurdo rizikos lygio augimas - po 4,3 proc. - 2022 m. buvo nustatytas tarp senatvės pensininkų ar asmenų, kurių veikla apribota dėl sveikatos sutrikimų.
Senatvės pensininkų skurdo rizikos lygis 2022 m. siekė 43,1 proc., o asmenų, kurių veikla apribota dėl sveikatos - 37 proc.
„Negalime sakyti, kad nebuvo nieko daroma, pagalbos priemonės buvo taikomos.
Buvo praplėstas kompensacijų gavėjų skaičius, supaprastintos tam tikros procedūros.
Mes matome, kad energetinis skurdas Lietuvoje yra vienas aukščiausių Europoje, bet praeitais metais buvo palengvinta kompensacijų gavimo tvarka", - nors kiek socialinės apsaugos ir darbo ministrę paguodė A.Adomavičienė.
Komentuoja ekonomistas prof. Romas LAZUTKA:
„A. Adomavičienė akcentavo, kad pagrindinė tiek didelio skurstančių žmonių skaičiaus, tiek didelės socialinės atskirties priežastis yra maži tiek valstybės, tiek „Sodros" biudžetai bei mažas pajamų perskirstymas.
Prieš mokesčius ir socialines išmokas tas pajamų pasiskirstymas nėra labiau diferencijuotas nei kitose šalyse.
Tarkime, Švedijoje žmonės iš verslų, iš darbo gauna panašiai, bet paskui dėl mokesčių ir socialinių išmokų yra gerokai perskirstoma, kad pajamų nelygybė sumažėtų, o Lietuvoje tai daroma gerokai mažiau, todėl toks rezultatas.
Skurstančių Lietuvoje yra apie 20 proc., o tarp skurstančiųjų - net 40 proc. yra pensininkų: tiek senatvės, tiek neįgalumo. Jų yra apie 800 tūkst. Iš jų skursta 40 proc.!
Jei bent jau jų skurstų tiek, kiek darbingo amžiaus žmonių, iškart bendras skurstančiųjų skaičius būtų mažesnis. O kodėl pensininkai skursta?
Todėl, kad pensijos yra mažos, nes joms mokėti skiriama mažai lėšų", - dėstė R. Lazutka.
Profesorius akcentavo, kad vaikų skurdas Lietuvoje yra gerokai sumažintas, o tai - puikus pasiekimas.
„Tas pasiekimas - nuo Sauliaus Skvernelio Vyriausybės laikų, bet dabartinė Vyriausybė tą politiką tęsia, ėmė labiau remti šeimas per vaiko pinigus ir t.t. Reiškia, kad, kai norima, politinėmis priemonėmis galima daug ką pasiekti", - pabrėžė ekonomistas.
Ministrė sakė, kad socialinei apsaugai yra tiek pinigų, kiek yra, nes jų turi užtekti ir kitoms sritims.
Bet kitos šalys juk irgi turi rūpintis ne tik socialine apsauga. Kaip jos sugeba socialinei apsaugai skirti gerokai didesnę BVP dalį nei Lietuva?
„Nuo Andriaus Kubiliaus laikų toks požiūris. Idiotiškas pasakymas. Pinigų yra, tik reikia klausti, kur jų yra.
Biudžetuose jų tikrai yra tiek, kiek yra, bet daugiau jų yra ekonomikoje ir pas gyventojus.
Visi pinigai yra pas gyventojus, nes gyvuliai pinigų neturi. Iš tų gyventojų valstybė renka mokesčius ir kai surenka, gali skirti socialinei apsaugai.
O galėtų skirti daugiau, jei rinktų didesnius mokesčius iš tų, kurių pajamos yra didelės.
Deja, mokesčių sistemos nedrįsta pajudinti, nors trejus metus tuo gąsdino.
Nusprendė gyventojų pajamų mokesčio nebejudinti, nes esą būtų nuskriausti Kaziuko mugių dalyviai ir močiutės, kurios mezga kojines ir pardavinėja jas prie Kalvarijų turgaus, nes jos individualia veikla užsiima.
Tačiau realiai tai buvo nukreipta į stambesnes žuvis, irgi nedirbančias samdomo darbo.
Tačiau močiutės ir stambios žuvys suplakamos į vieną krūvą. Influencerių dėka, tokių, kaip Arūnas Valinskas ir kiti, kurie vargu ar dirba samdomą darbą", - kalbėjo R.Lazutka.
Ekonomistas akcentavo ir tai, kad pensijoms pinigų yra.
„Kitų metų „Sodros" biudžete yra didžiulis perteklius pinigų. 20 metų visi „kalė", kad „Sodra" bankrutuos, o dabar joje bus apie 0,5 mlrd. eurų perteklius ir tie pinigai nebus išmokėti pensininkams - bus palikti rezerve.
Man atrodo, dėl valstybės įsiskolinimo, nes bendras valdžios deficitas negali būti didesnis nei 3 proc. BVP.
Kadangi valstybės biudžetas yra labai deficitinis ir viršytų 3 proc. jei viskas būtų parodyta, iš „Sodros" pinigų bus išmokėta mažiau ir taip tilpsime į Maastrichto kriterijų. Bet „Sodroje" kaupsis rezervas.
Pristatoma, kad rezervą turėti puiku. Taip, puiku, bet kita medalio pusė - „Sodros" pensininkų skurdas. Ministrė praneša, kad pensijos bus didinamos 12 proc.
Bet, kadangi jos yra mažos ir dar augs skurdo riba, skurstančių pensininkų nesumažės", - reziumavo R.Lazutka.
Humanitarinės pagalbos numeris - 111
Lietuvoje antradienį pradėjo veikti trumpasis humanitarinės pagalbos numeris 111. Darbuotojai ir savanoriai jau sulaukė pirmųjų skambučių su pagalbos prašymais, teigia Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Kristina Meidė.
„Šiandieną jau mūsų paprašė negalią turinti šeima lovos, mūsų paprašė vieniša mama, kuri augina vaikus ir tikrai sunkiai suduria galą su galu, žieminių batų ir akinių, netikėtai atsitikus bėdai, mūsų paprašė žmogus su negalia nuvežti pakartotinei konsultacijai į gydymo įstaigą. Tai yra šio ryto skambučiai", - antradienį akcentavo ji.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministro Martyno Šiurkaus teigimu, šiuo numeriu galės skambinti žmonės, kurie nukentės nuo įvairių nelaimių, tokių kaip gaisro metu sudegę namai.
O Bendrojo pagalbos centro atstovas Liutauras Šinkūnas akcentavo: „Bendrasis pagalbos centras, sulaukdavęs tokių skambučių, nežinodavo, ką patarti žmogui, ką pasakyti, kur kreiptis. Labai džiugu, kad atsirado numeris, kuris dirbs visą parą, visoje Lietuvos teritorijoje, ir teiks būtent tokią pagalbą".
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą