Mobingo tvaikas Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje

Verkiant trūksta medikų

Trejus metus nesėkmingai bandžiusiems kalbėtis su ligoninės administracija Vaikų skubios pagalbos, intensyvios terapijos ir konsultacijų skyriaus (VSPITKS) bei Vaikų intensyvios terapijos (VIT) skyriaus medikams trūko kantrybė – dar rugsėjo pradžioje jie su skundu kreipėsi į Seimo pirmininką Juozą Oleką, Sveikatos pasaugos ministeriją, Darbo inspekciją, Vilniaus miesto savivaldybę, Lietuvos gydytojų sąjungą bei Lietuvos medikų sąjūdį.

Skunde nurodoma, vos tik 2023 metais pasikeitė ligoninės administracija ir įstaigai ėmė vadovauti buvusi sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė darbuotojai bandė atkreipti vadovybės dėmesį į skyrių smukdančias problemas: medikų trūkumą ir būtinybę atnaujinti pasenusią įrangą, tačiau dialogą medikai vadina neproduktyviu.

Mat užuot priėmusi daugiau medikų į VIT skyrių, administracija lovų skaičių jame sumažino nuo 5 iki 2. „Esant indikacijoms, skyriuje gydoma ir daugiau nei du ligoniai, nors tuo metu pamainoje dirba vienas gydytojas ir viena slaugytoja.

Slaugytojos padėjėja dažnai budi ne visą parą arba yra priverčiama dirbti ir VIT, ir Vaikų skubios pagalbos poskyryje – dviejose vietose vienu metu. 

Apie darbo pokyčius dažnai sužinoma tos pačios dienos ryte. Atvykus sunkios būklės pacientui (skyriuje gydomi sunkai sergantys bei ūmiai apsinuodiję kūdikiai ir vaikai iki 18 metų – aut. past.), esamas personalo trūkumas apriboja teikiamos pagalbos greitį ir kokybę, sudaro galimybes atsirasti medicininėms ir techninėms klaidoms, kelia riziką paciento sveikatai ir gyvybei. 

Esant ne visai komandai, negalima užtikrinti kokybiškos vaiko gaivinimo procedūros“, – redakciją pasiekusiame skunde nurodo medikai.

Kaip į personalo trūkumą reaguoja ligoninės vadovybė ir skyriaus vedėja Violeta Radžiūnienė? Anot medikų, spaudžia juos dirbti papildomai, nereaguoja į skundus dėl pervargimo ir perdegimo. 

Jei medikas atsisako dirbti papildomai, jis, kaip teigiama, susiduria su psichologiniu spaudimu, grasinimais, kad blogės jo darbo sąlygos, jo niekas neišleis atostogų.

Bet kartu administracija net derėtis nesutinka dėl papildomai išdirbtų valandų apmokėjimo viršvalandiniu tarifu

„Motyvacinės sistemos ir perspektyvos nebuvimas, psichologinis spaudimas lemia tai, kad skyriaus darbuotojai priverčiami ieškoti darbo kitose įstaigose, kur atlyginimas ir psichoemocinė atmosfera yra labiau motyvuojanti“, – skunde teigia medikai.

Skundžiasi administracija

Pažeidimų ir grasinimų medikai tikina sulaukę ir iš pačios ligoninės administracijos. 

Esą direktorės pavaduotojai Božena Markevič ir Darius Taminskas atvirai reiškia abejones skyriaus medikų kompetencija, naudoja menkinančią leksiką: „VIT galėtų dirbti bet kuris gydytojas“ arba „Skyriuje pacientams teikiamos ne intensyvios terapijos, o priežiūros paslaugos“. 

Medikų teiginius apie personalo trūkumą pavaduotojai esą ignoruoja, grasina slaugytojams, kad šie po vieną bus kviečiami apklausai.

„Toks administracijos požiūris ir teiginiai žemina darbuotojus, jų savigarbą bei orumą, menkina atliekamo darbo svarbą. 

Dauguma skyriaus gydytojų dirba 20-30 metų, tad ypač skausmingai priima tokią nuvertinančią viešai formuojamą nuomonę. 

Nuolatinės įtampos fone daliai personalo kyla suicidinės mintys, kreiptasi psichologinės pagalbos“, – tikina medikai.

Jie kartu nurodo, kad administracija nereaguoja ir į pastabas dėl pasenusios įrangos, reiškiamas tiek žodžiu, tiek raštu. 

Didžiausias akibrokštas, kad vietoje to praėjusių metų rudenį buvo priimtas sprendimas pradėti remonto darbus Vaikų skubios pagalbos, intensyvios terapijos ir konsultacijų skyriuje, nors šio patalpos ir baldai, anot medikų, buvo geros būklės.

„Remonto darbai iki šiol neužbaigti, dėl to nėra galutinai įrengta vaikų gaivinimo ir procedūrų patalpa. 

Šioje patalpoje dėl nepaaiškinamų priežasčių buvo sumontuotas virtuvės baldų komplektas, neatitinkantis higienos ir gaivinimo patalpos reikalavimų (pakabinamos spintelės su indų džiovinimo grotelėmis, pastatomos spintelės su buitinių šiukšlių rūšiavimo talpomis, kriaukle, virtuviniu vandens čiaupu). 

Darbuotojams nesutinkant su nauju projektu, prieštaraujant naujų baldų montavimo tikslingumui, baldai liko iš dalies išmontuoti. 

Administracijos darbuotojai teigė, kad procedūrinė patalpa įrengiama pagal naujausius standartus, o užsakyti baldai VIT skyriui per geri“, – nurodoma skunde.

Keistų pirkimų, medikų teigimu, būta ir daugiau: įvairioms išvykoms ir komandiruotėms į užsienį, visažistų ir fotografų paslaugoms. 

„Visa tai vyksta pokalbių apie galimybių stoką kelti atlyginimus ir pritraukti naujus darbuotojus fone“, – dėmesį atkreipia medikai.

„Negaliu komentuoti“

Įdomu tai, kad dalis ligoninės darbuotojų priklauso Lietuvos gydytojų sąjungai, kurios Vilniaus rajono filialo pirmininkė yra Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytoja akušerė ginekologė Viktorija Navickienė. 

Tačiau aiškėja, kad medikai su skundu aplenkė jos vadovaujamą padalinį ir kreipėsi tiesiai į Lietuvos gydytojų sąjungą. 

Paklausta, kiek yra tiesos, kad ligoninės medikams sudaromos darbo sąlygos yra nepakeliamos ir įstaigoje vyrauja mobingas, ji patikino, kad šito komentuoti negalinti.

„Šitos informacijos aš nebuvau gavusi. Paskutinis (skundas – red. past.), kurį mes turėjome, tai buvo dėl medicinos aprangos ir visa tai administracija išsprendė. 

Pastaruoju metu skundų Lietuvos gydytojų sąjungos Vilniaus rajono filialo atstovybei tikrai nebuvo. Mūsų ir elektroninis paštas pasiekiamas, ir telefonas, juolab kad dirbame toje pačioje ligoninėje, tai tokio akivaizdaus kreipimosi neturėjome.

(Kalbant apie darbo sąlygas – aut past.) kiekvienas gali vertinti pagal tą skyrių, kuriame dirba. Kalbant apie mūsų Akušerijos-ginekologijos kliniką, sąlygos – viskas tvarkoje, neturiu kokių nors didelių pastebėjimų. 

Mobingo atvejų mūsų klinikoje nėra. O kas susiję su pediatrijos centru – negaliu kalbėti už kitus žmones“, – sakė ji.

„Lietuvos sveikata“ bandė susisiekti ir su ligoninės direktore A.Bilotiene-Motiejūniene, kad ji pakomentuotų medikų rašte išdėstytus kaltinimus ligoninės administracijai, tačiau su ja susisiekti nepavyko.

Pradėti tyrimai

Darbo inspekcijos raštu pateiktame atsakyme nurodoma, kad ligoninės medikų skundas gautas spalio 1 dieną ir jame skundžiamasi netinkamu vadovavimu, lėšų nepritraukimu, gydytojų ir medicininės įrangos trūkumu, psichologiniu smurtu bei dirbtų viršvalandžių neapmokėjimu.

„Pažymime, kad didžioji dalis klausimų nėra priskirta VDI kompetencijai“, – pabrėžiama atsakyme.

Tačiau kartu nurodoma, kad šiuo metu inspekcija atlieka skundo tyrimą ir minėtos sveikatos įstaigos patikrinimą VDI kompetencijos ribose.

Paprašyta patikslinti, kiek anksčiau VDI yra gavusi skundų iš Vilniaus miesto klinikinės ligoninės darbuotojų, nurodo, kad 2024-2025 metais iš viso buvo gauti trys skundai dėl psichologinio smurto. 

Nagrinėjant du iš jų (vienas gautas 2024 m., kitas – 2025 m.), tyrimo metu buvo vertinami darbdavio veiksmai ir priimami sprendimai, įgyvendinant teisės aktuose nustatytas pareigas smurto ir priekabiavimo prevencijos srityje.

Trečias skundas (gautas 2025 m.) dėl psichologinio smurto, patiriamo iš bendradarbio, nebuvo nagrinėtas, paaiškinant dėl pareigos kreiptis į darbdavį.

Vilniaus miesto savivaldybės taip pat raštu pateiktame atsakyme patvirtinama, kad ligoninės darbuotojų skundas buvo gautas.

Jis perduotas nagrinėti savivaldybės administracijos Atitikties ir atsparumo skyriui, atsakingam už korupcinio pobūdžio ir kitų teisės pažeidimų tyrimą savivaldybėje ir jos valdomuose subjektuose.

Komentaras

Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkė Auristida Gerliakienė:

- Ligoninės administracija gauna užduotį iš ministerijos įvykdyti planus turimais resursais, kurių realiai trūksta visur.

Kartu administracija neturi žinių, nemoka efektyviai vadovauti, nes žmonės, kurie gerai kažkur pasirodė, yra skiriami administruoti.

Nėra normalaus konkurso, kur įvertintų svarbiausius našumo rodiklius. Taigi, žmogus pastatomas į situaciją, kurioje jis negali susitvarkyti.

Retoje Lietuvos ligoninėje vadovas turi žinių, kaip tvarkytis konfliktinėse situacijose, kaip bendradarbiauti su ministerija, išsakant problematiką, nes drąsos neužtenka.

Galiausiai darbuotojai įsivaizduoja, kad viską turi sutvarkyti administracija. Jie nesupranta ir net gilintis nenori, kaip veikia visa sistema, nes yra nepratę. 

Juk viskas nuleidžiama iš ministerijos administracijai ir administracija nuleidžia į apačią. Tokia primityvi vadyba pagimdo tokią situaciją.