Mokamų testų neužteks, ruošiami ir privalomi skiepai 

Reikia tik skiepo

„Vakaro žinios" yra rašiusios bendrosios praktikos slaugytojos Jovitos (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi - aut. past.) istoriją.

Kol kai kurie medikai laukia trečiojo skiepo, Jovita iki šiol nesiskiepijo nuo COVID-19. Moteris yra persirgusi koronavirusu, tačiau svarbiausia priežastis, kad Jovitai nepatariama skiepytis dėl alergijos.

Nors skelbiama, kad tokiems darbuotojams galima nesiskiepyti, moteris sako kone metus darbe patirianti kasdienį spaudimą vakcinuotis.

Iki šiol tai, kad moteris alergiška, kažkiek padėjo apsiginti nuo viršesnių kolegų spaudimo, tačiau, Seimui priėmus įstatymą dėl mokamo testavimosi, darbovietėje Jovita ir kitos kolegės išgirdo griežtą ultimatumą - nenorintys mokėti už testus privalo skiepytis arba jie bus atleisti iš darbo

. „Mums buvo pasakyta, kad jokių išlygų nebus, niekas neketina mokėti už mūsų principus.

Nesiskiepijantys vadinami antivakseriais, jaučiama neapykanta šiems darbuotojams", - sako Jovita.

Aštuonerius metus gydymo įstaigoje dirbanti slaugytoja Jovita sako, kad jos darbovietėje skiepytis verčiami visi: tiek alergiški, tiek persirgę, tiek turintys antikūnų: „Dalis bijojusių jau pasiskiepijo.

Taip pat yra tokių, kurie turi daug antikūnų, todėl skiepytis bijo. Testuotis reikės ir tiems, kurie nenori trečiojo skiepo.

Visi jie verčiami skiepytis, testuotis už savo pinigus, arba bus atleisti. Man tokia situacija nesuprantama. Sveikatos apsaugos ministerija leidžia pinigus prabangioms fotosesijoms, o mes, medikai, turėsim mokėti už PGR testus. Kur logika?"

Šioje darbovietėje Jovita dirba aštuonerius metus ir neslepia, kad neatlaikiusi spaudimo greičiausiai priims sprendimą rizikuoti ir skiepysis. „Rizikuosiu, nes privers, o galimybės susirasti darbą kitur nėra, nes medicinos įstaigose visur reikalaujama skiepo. Esame įspausti į gniaužtus, visi skiepysimės. Esame bejėgiai, niekas negina mūsų, o gyventi reikia iš algos. Bijau pasekmių, bet tikiuosi geriausio.

Akivaizdu, dabartinės politikos tikslas yra ne žmonių sveikata, o paskiepyti visus be išimties. Žinau, daug tokių kaip aš, kurie neatlaikė ir pasiskiepijo tik dėl to, kad neprarastų darbo.

Kiek tai truks? Darbe neoficialiai kalbama, kad iš viso reikės 8 skiepo dozių.

Jaučiuosi kaip Stalino laikais. Tik dar neveža į Sibirą, bet genocidas jaučiasi", - nusivylimo neslepia Jovita.

Tik po ilgos kovos darbovietėje Jovitą pasiekė žinia, jog gali būti, kad kol kas testuotis už savo pinigus jai nereikės, jeigu bus pripažintas galiojantis jos turimas antikūnų testas.

Beje, „Vakaro žinioms" pasiteiravus Sveikatos apsaugos ministerijos, ar tikrai už testus turės mokėti net alergiški gyventojai, paaiškėjo, kad kol kas niekas nežino, kaip po mažiau nei savaitės įsigaliojantis įstatymas veiks.

„Šiuo metu šis teisės aktas yra rengiamas.

Planuojama, kad faktą, jog darbuotojas negali pasiskiepyti nuo COVID-19 ligos dėl medicininių kontraindikacijų ir turi teisę testuotis valstybės biudžeto lėšomis, patvirtins gydytojo įrašas e.sveikatoje", - nurodyta SAM atsakyme.

Pedagogai: Vyriausybė turi mazochistinių bruožų

Naujausi valdžios užmojai piktina ir pedagogų bendruomenę. Švietimo profsąjungų atstovai kritikuoja premjerės Ingridos Šimonytės siūlymus kai kurių profesijų atstovams, įtraukiant ir švietimo įstaigų darbuotojus, įvesti privalomą skiepijimąsi. Anot jų, tokie reikalavimai tik paskatintų nepasiskiepijusius išeiti iš darbo.

„Tokios kalbos tarsi perkūnas iš giedro dangaus. Švietimo sektorius yra vienas geriausių vakcinavimo srityje ir 90 procentų visų darbuotojų yra vakcinuoti", - sakė Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas.

Pasak jo, reikėtų palaukti, kol įsigalios įstatymas dėl mokamų testų, o tik tada svarstyti apie naujas priemones.

„Man nėra suprantama, kodėl dabar tokios kalbos prasidėjo, kai Seimas atmetė prezidento veto ir nuo gruodžio 1 d. bus privaloma nevakcinuotiems testuotis už savo pinigus.

Reikėtų palaukti bent porą mėnesių ir pamatyti, koks bus rezultatas įsigaliojus įstatymui.

Nemaža dalis darbuotojų, kurie nėra vakcinuoti, manau, sprendimą pakeis, o tam tikra dalis darbuotojų iš švietimo sektoriaus tiesiog išeis.

Tai dabar nėra tikslo kalbėti apie privalomą vakcinaciją", - kalbėjo E.Milešinas bei pridūrė, kad priverstinis vakcinavimas neprisidėtų prie didesnio pasiskiepijusiųjų skaičiaus. Anot jo, tai tik suskaldytų visuomenę.

„Toks vaizdas, kad Vyriausybė turi mazochistinių bruožų", - kalbėjo LŠMPS pirmininkas.

Interviu kalbamės su Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininke Inga RUGINIENE:

- Ar darbuotojai pasiruošę tam, jog kitą savaitę už testus reikės mokėti patiems?

- Darbuotojams ir mums kyla daugybė klausimų, nes iki šiol neaišku, kaip veiks nauja įstatymo redakcija. Išaiškinimo prašėme ne kartą, nes nėra aišku, kokius testus reikės daryti, kokio tipo dokumentus pateikti, kokios laboratorijos galės tyrimus atlikti, kiek tai kainuos. Algoritmo nėra iki šiol.

Mums neaišku, ar naujoji tvarka galios tik negavusiems pirmosios imunizacijos, ar ir tiems, kuriems jau reikalingas trečiasis skiepas. Kol kas sakoma, kad persirgęs žmogus neturės iš karto bėgti skiepytis, nes tam turės 210 dienų, o tada padaręs antikūnų testą galės šį laiką prasitęsti dar 60 dienų. Po visiškos vakcinacijos, kuri galios tik septynis mėnesius, bus galima atlikti antikūnų testą.

Kol kas turime tokias žinias, tačiau matome, jog kasdien vis kažkas keičiama. Man gaila darbuotojų, nes sudėtinga susiorientuoti.

- Testavimasis taps aktualus ne tik nepaskiepytiems darbuotojams?

- Diskutuojant atrodė, kad šis įstatymas bus aktualus tik tiems, kurie nesiskiepijo. Bet kai įsigalios nauja įstatymo redakcija, didelei daliai darbuotojų po pirmojo skiepo bus praėję šeši ar septyni mėnesiai. Tad artimu laiku šis įstatymas bus aktualus absoliučiai visiems.

- Mažai kalbama apie tai, kad vis dar liko darbdavio teisė savanoriškai finansuoti darbuotojo testavimąsi?

- Taip, ir tokių darbdavių, savanoriškai apmokančių testus savo darbuotojams, tikrai yra. Be to, Darbo kodeksas yra nepakeistas, nepaisant to, kas moka už testą, testavimas turi vykti darbo metu, o kai tai darbuotojas daro savo laisvu laiku, jo sugaištas laikas turi būti apmokamas pagal jo vidutinį darbo užmokestį.

- Vyriausybei pradėjus kalbėti apie privalomus skiepus darbuotojams, dalis jų paliks darbo vietas?

- Taip, bus visaip. Nuotaikų ir nuomonių yra įvairių. Šokiruoja Vyriausybės atstovų kalbos, kad darbdavys galėtų pats nuspręsti, kada ir kokiems darbuotojams reikia privalomai vakcinuotis ir tai būtų nustatoma vidiniais įmonės dokumentais.

Tai yra didžiausia nesąmonė, kokią tik galėjo pasakyti aukšto rango pareigūnas. Tokie dalykai vidiniais įmonės dokumentais nenustatomi.

Be to, paklausus Vyriausybės atstovų, kokius teisės aktus reikėtų keisti, norint įgyvendinti privalomą vakcinaciją, paaiškėjo, kad jie to net nežino.

Nežinia, kaip turės būti įgyvendintas mokamas testavimas ir ar jis suveiks, o jau skubama kalbėti apie privalomą vakcinaciją. Be to, tam reikalingi argumentai, faktais, skaičiai.

Kol kas argumentuotos pozicijos negirdėjome.

Dar daugiau, Lietuvoje yra patvirtintas profilaktinių skiepų sąrašas. Jeigu yra toks poreikis, kodėl ten negali būti įrašyta vakcina nuo COVID-19? Vyriausybė pasakė, kad skiepas tam neatitinka kriterijų. Tada kaip galime versti skiepytis?

Mes pasisakome už skiepus, bet kai Vyriausybės atsakymai yra tokio lygio, sukelia nepasitikėjimą. Kol kas nematome, kad ir mokamo testavimo įstatymo pakeitimai atneštų didelę pridėtinę vertę. Jau dabar turėjo būti pašokę skiepijimosi tempai, bet to nematome.

- Kiek ilgai būtų efektyvu priverstiniai skiepai? Yra tokių, kurie sutiko skiepytis pirmą kartą, bet nenorės trečios ar ketvirtos skiepo dozės...

- Jeigu kalbame apie pedagogus ir medikus, jie jau pasiskiepijo beveik visi. Turbūt dėmesys dabar nukreiptas į trečią, ketvirtą ar tolimesnį skiepą. Nes duomenys rodo, kad trečiam skiepui darbuotojai registruojasi vangiai, netgi ir patys medikai.

- Kai kurie darbuotojai jau sulaukia spaudimo skiepytis, net kai yra alergiški ar turi antikūnų...

- Šiandien nėra privalomos vakcinacijos nuo COVID-19. Tokių teisės aktų nėra. Todėl šiandien darbdavys gali priversti tik testuotis, bet nėra jokių tvarkų, kuriomis remiantis jis galėtų versti darbuotojus skiepytis.