Mokslininkai ragina peržiūrėti Salomėjos Nėries vertinimą, Genocido centras kritiką atmeta

Mokslininkai ragina užsakyti objektyvią kvalifikuotų tyrėjų, istorikų ir literatūrologų, mokslinę ekspertizę.

„Raginame desovietizacijos komisiją ir jos pirmininką Vitą Karčiauską iš naujo svarstyti klausimą dėl S. Nėries biografijos ir kūrybos vertinimo, jos vardo naudojimo viešiems objektams ir tuo tikslu užsakyti objektyvią kvalifikuotų tyrėjų, istorikų ir literatūrologų, mokslinę ekspertizę“, – rašoma jų laiške.

Po kreipimusi pasirašė keliolika humanitarinės pakraipos mokslininkų iš šalies universitetų ir institutų.

Desovietizacijos komisija praėjusią savaitę nusprendė, kad S. Nėries gatvės pavadinimai pažeidžia įstatyme nustatytą draudimą propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas viešuose objektuose, todėl turi būti pakeistas.

Priimdami sprendimą komisijos nariai rėmėsi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) išorės specialistei užsakyta parengti išvada apie S. Nėries veiklą.

Reaguodamas į mokslininkų laišką LGGRTC ketvirtadienį pareiškė, kad ekspertai vertino ne rašytojos kūrybą, o jos politinę veiklą. Jis taip pat pabrėžė, jog mokslininkų netenkinantys sprendimai gali būti skundžiami teismui.

„Tendencingas publicistinis ir mėgėjiškas rašinys“

Klausimą dėl poetės vardo suteikimo viešiesiems objektams vasario pabaigoje svarsčiusi vadinamoji desovietizacijos komisija atkreipė dėmesį, kad S. Nėris drauge su kitais rašytojais kūrė sovietų valdžią šlovinančią poeziją ir prozą, 1940 metais kaip Liaudies Seimo delegatė ji vyko į Maskvą su prašymu priimti Lietuvą į Sovietų Sąjungą.

Šiam komisijos sprendimui pritarė ir LGGRTC direktorius Arūnas Bubnys.

Jis priėmė sprendimą, kad tam tikrose savivaldybėse viešieji pavadinimai, kur minimas S. Nėries vardas, turi būti pakeisti.

Mokslininkų išplatintame rašte A. Bubnys raginamas nesiremti „tendencingais ir nekompetentingais“ vertinimais bei atsisakyti juos teikiančių autorių paslaugų.

Keliamas klausimas ir dėl LGGRTC profesionalumo.

„Tokių išvadų pateikimas kelia didelių abejonių Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro veiklos kokybe ir tokių „ekspertizių“ nauda visuomenei. Asmens, kūrybos ir mokslo žeminimas negali būti Lietuvos valstybės sprendimų pagrindas“, – rašoma kreipimesi.  

Anot mokslininkų, priimtos išvados pagrindžiamos vieninteliu dokumentu, pavadintu „Galutine ekspertine istorine išvada apie Salomėją Nėrį“.

Jį parengė žurnalistė Daiva Vilkelytė. 

Pabrėžiama, kad nepriklausomybės laikotarpiu buvo atlikti nuoseklūs S. Nėries biografijos ir kūrybos moksliniai tyrimai, publikuota iki tol neskelbta archyvinė medžiaga, pateikti nauji istoriniai ir literatūrologiniai vertinimai.

„Deja, desovietizacijos komisija, priimdama minėtus sprendimus, nepasitelkė kvalifikuotų mokslinių ekspertų, tyrusių S. Nėries palikimą, nors pagal savo nuostatus turi teisę tai daryti.

Suvokiant S. Nėries kūrybos reikšmę lietuvių literatūrai bei kolektyvinei atminčiai, viešus debatus dėl jos vertinimo, tai turėjo būti ir komisijos pareiga.

Tik toks kelias galėjo užtikrinti komisijos sprendimų objektyvumą“, – pabrėžiama pranešime. 

Mokslininkai teigia, kad parengta išvada „tai tendencingas publicistinis ir mėgėjiškas rašinys, neturintis objektyvios ekspertinės vertės“, taip pat neatitinkantis šiuolaikinio S. Nėries kūrybos, biografijos ir sovietmečio kontekstų ištirtumo lygio.

Anot mokslo bendruomenės, išvadoje nesiremiama esminiais šiai temai skirtais moksliniais tyrimais, monografijomis ar straipsniais, parengtais mokslininkų, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto tyrėjų darbais.

Taip pat nėra adekvačiai istoriškai įvertintas sovietinio režimo, propagandinių S. Nėries biografijos iškraipymų ir manipuliacijų kontekstas.

„Toks nekompetentingas rašinys, atvirai ignoruojantis Lietuvos mokslininkų darbuose sukauptas žinias, negali būti laikomas ekspertiniu vertinimu, pagrindžiančiu valstybės institucijų sprendimus.

Šie sprendimai sukels teisinius ir finansinius padarinius šimtams Lietuvos savivaldybių gyventojų vykdant S. Nėries vardo gatvių ir jų adresų keitimą“, – tvirtinama pranešime.

„Nagrinėjimo objektas – ne kūryba“

Į šį kreipimąsi ketvirtadienį sureagavo ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

Anot jos, išvadą lemiantis nagrinėjimas atliekamas Seimo patvirtintoje tarpinstitucinėje komisijoje.

Jos užsakymu archyvinę informaciją surenka arba centras, arba centro pasamdyti ekspertai.

Genocido centras pabrėžė, kad institucijos rengiamos pažymos surenka ne apskritai visą egzistuojančią, bet visą istorijos mokslo metodais patikrintą einamuoju metu žinomą informaciją, skirtą įvertinti asmens viešąją laikyseną, jo santykį su totalitariniu ar autoritariniu režimu.

„Taigi išvadą dėl asmens pasmerkimo ar išteisinimo, t. y. jo kolaboravimo su okupacine valdžia, tokios valdžios represinėmis struktūromis ar jo pasipriešinimu jėgos struktūroms ir okupanto biurokratiniam aparatui padaro ne vienas asmuo, bet kelių sričių specialistai, dirbantys Tarpinstitucinėje komisijoje“, – nurodė centras.

Komisija konstatavo, kad „S. Nėris veikė okupacinėse politinėse struktūrose bei okupacinės valdžios centrinėse struktūrose ir aktyviai dalyvavo priimant sprendimus, turėjusius įtakos okupacinėms politinėms struktūroms įtvirtinant sovietinę okupaciją“.

„Taigi pagrindinis Desovietizacijos komisijos nagrinėjimo objektas yra ne Salomėjos Nėries kūryba, bet jos politinė veikla, dalyvavimas politikoje“, – nurodoma komentare.

„Kadangi Desovietizacijos komisija neprašė papildomų ekspertų samdymo, nesikreipė į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą dėl papildomų istorinių duomenų, tai rodo, jog Komisijai pakako archyvinę informaciją suteikusios D. Vilkelytės parengto dokumento“, – teigiama jame.

Centras pabrėžia, kad jei mokslininkams kyla abejonių dėl sprendimo, jis gali būti skundžiamas teisme.