Mokytojų dienos proga streikuojančių pedagogų lyderis ragina švietimo problemas spręsti ne kalbomis, o veiksmais

„Ši Mokytojų diena labai mokytojiška – mokytojai bus dėmesio centre. Natūralu, apie juo šnekame ir šią profesiją šiek tiek paryškiname visuomenės tarpe“, – Eltai teigė švietimo darbuotojų profsąjungos vadovas.

„Anksčiau Mokytojų dienos praeidavo kartais net nepastebėtos – mokytojai kažkur tyliai švęsdavo. O dabar tikrai reikia atkreipti dėmesį į mokytojų problemas ir jas spręsti jau nebe gražiomis kalbomis, o veiksmais – įtvirtinti mokytojo profesijos svarbą“, – apie šių metų šventę kalbėjo A. Navickas, dėkodamas visuomenei už streikuojančių mokytojų palaikymą.

Jis linki tiek politikams, tiek mokytojams ir juos atstovaujančių profesinių sąjungų vadovams būti atviriems ir nuoširdiems.

„Labiausiai norėtųsi tikrumo, kad nebeliktų jokio manipuliavimo, apgaulių, melo, kad būtumėme visi tikri, atviri, nuoširdūs. Tada galėtume ir susitarti, pasiekti susitarimų, ir tikrai profesija taptų prestižine“, – teigė A. Navickas.

E. Milešinas: švietime stabilumo nėra

Sutarimą su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) dėl iškeltų reikalavimų pasiekusios profsąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas atkreipė dėmesį, kad švietimo sistemoje niekada nebūna stabilu. Anot jo, kiekvienais metais mokytojai susiduria su pokyčiais, kuriuos turi įvertinti.

„Visada švietime yra tokia situacija – bendrai švietime stabilumo nėra. Kiekvienais metais reformos, pokyčiai ir kiekvienais metais mokytojai vertina, ar reikalingi tie pokyčiai, ar duos kažkokios prasmės“, – Eltai apie pedagogų streiku pažymėtą Mokytojų dieną kalbėjo E. Milešinas.

„Visiškai vieningi mokytojai niekada nebuvo ir klausimas, ar kada nors ateityje bus“, – pridūrė jis.

Vis dėlto, E. Milešino teigimu, mokytojai minės šią dieną kaip šventę ir sulauks aplinkinių dėmesio.

„Mokytojai jaučiasi taip, kaip ir kiekvienais metais per Mokytojų dieną. Vis tiek yra šventė, vienaip ar kitaip jiems bus skirtas dėmesys ir iš mokinių, ir iš mokinių tėvų, administracijos, politikų. Nemanau, kad bus kas nors kitokio nei kiekvienais metais“, – sakė Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos lyderis.

G. Jakštas: esu su mokytojais

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas sutinka, kad šių metų Mokytojų diena pasitinkama kiek kitaip – su daugiau pokalbių apie švietimo problemas ir pedagogų rūpesčius.

„O rūpesčių daug – ir skirtingų, ir būdingų visose mokyklose. Vienus jų gali išspręsti mokyklų vadovai ar steigėjai, kiti susiję su nacionaliniais sprendimais“, – Eltai perduotame komentare teigia G. Jakštas.

Ministras pripažįsta, kad mokytojų darbo sąlygos šiomis dienomis nėra lengvos, o streikas tapęs nuoskaudų ir nuovargio išraiška.

„Šiandieninis streikas – tai ne tik darbo ginčo forma, tai ir susikaupusių ilgalaikių nuoskaudų dėl sisteminių trūkumų ir nuovargio išraiška. Mokytojų darbo sąlygos tikrai nelengvos“, – sako G. Jakštas.

Anot jo, mokytojų iškeltų lūkesčių dėl pokyčių neįmanoma patenkinti greitai. Vis dėlto, ministras džiaugiasi su 4 iš 5 pedagogų profsąjungų pasiektais sutarimais dėl geresnių darbo sąlygų.

„Esu su mokytojais. Labai norėčiau daug ką pakeisti, bet neįmanoma visko padaryti staiga, nes situacija, kurioje dabar esame visi atsidūrę, susidarė ne per vienerius, dvejus ar penkerius metus. Tai yra kelių dešimtmečių pasekmė“, – teigia G. Jakštas.

„Pagal maksimalias valstybės išgales esame suplanavę ir sutarę su keliomis profesinėmis sąjungomis keletą labai svarbių pokyčių: mažiausiai penktadaliu didesni atlyginimai kitąmet, etatų skaičiavimo peržiūrėjimas ir klasių mažinimas, atlyginimų augimo perspektyvos iki 2028 m. numatymas“, – pažymi ministras.

Jis sveikina visus pedagogus su Mokytojų diena ir linki, kad mokykla jiems taptų svarbia darboviete.

„Vis tik spalio 5-oji yra profesinė šventė – ji šiame streiko fone įgyja dar didesnę reikšmę. Sveikinu visus mokytojus – ir dirbančius, ir streikuojančius. Visą didelę pedagogų bendruomenę, ypač naujai prisijungusiuosius prie jos ir šiemet pirmą kartą švenčiančius profesinę mokytojų šventę“, – sveikin G. Jakštas.

„Nuoširdžiai linkiu, kad mokykla jiems taptų svarbia darboviete, į kurią įneštų savo indėlį, ją keistų ir tobulintų“, – priduria švietimo, mokslo ir sporto ministras.

ELTA primena, kad penktadienį prasidėjo mokytojų streikas, kurį planuojama tęsti mėnesį. Daugiausia ugdymo įstaigų streikuoja Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Alytuje.

Streikuojantys mokytojai ir juos palaikantys moksleiviai taip pat tęsia žygį iki Vyriausybės rūmų.

Nesutiko su pasiūlymais

A. Navicko vadovaujamoji švietimo darbuotojų profsąjunga pareikalavo dar šiais metais pakelti mokytojų atlyginimus 20 procentų. Taip pat paprašė, kad nuo kitų metų sausio atlyginimai didėtų dar 30 proc. Tokiu atveju, bendras atlyginimų augimas siektų 56 procentus.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) rugsėjį pateiktas pasiūlymas kitais metais pedagogų darbo užmokestį didinti 21 proc., nuo sausio atlyginimus pakeliant 10 proc., netenkino švietimo darbuotojų profsąjungos. A. Navicko teigimu, mokytojų atlyginimai turėtų būti keliami ženkliai daugiau.

Be atlyginimų didinimo, LŠDPS taip pat yra išsakiusi poreikį mažinti mokinių skaičių klasėse bei mokytojų darbo krūvį.

Kitos pedagogų profsąjungos rado kompromisą

Praėjusį ketvirtadienį tarp Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) ir keturių pedagogus vienijančių profesinių sąjungų rastas sutarimas dėl mokytojų atlyginimų didinimo, klasių mažinimo bei tolimesnių darbo sąlygas gerinančių sprendimų.

Su profsąjungomis sutarta, kad nuo kitų metų sausio mokytojų atlyginimai didės 10 proc., o nuo rugsėjo – ne mažiau kaip 10 proc. Be to, bendrojo ugdymo mokytojų, dirbančių pagal atnaujintas programas, darbo užmokesčiui ir toliau bus skiriama 3 proc. ugdymo lėšų, kaip ir dabar nuo mokslo metų pradžios.

Suplanuota atlikti analizę, kaip taikoma nuostata pradinio ugdymo mokytojams formuoti etatą, kai jie dirba 700 ir daugiau kontaktinių valandų ir pateikti pasiūlymus dėl mokytojų darbo krūvio sandaros ar susijusių teisės aktų tobulinimo.

Nuo kitų mokslo metų sutarta įtvirtinti teisę mokyklos savininkui (daugeliu atveju – savivaldybei) didžiausią leistiną mokinių skaičių 5–12 kl. mažinti nuo 30 iki 26 mokinių, o 1–4 kl. – nuo 24 iki 22 mokinių.