Nauja Vilniaus reklama apstulbino internautus: „Ištrinkite tą baisų paruoštuką ruskių propagandai“

„Skeptiškai nusiteikę atvykti į Rytų Europą? Manai, kad nėra nieko, ką verta pamatyti? Atvykite į Vilnių ir persigalvosite“, – šalia vaizdo įrašo rašoma oficialiame „Go Vilnius“ feisbuke.

Reklama padalinta į du gyvenimus. Vaizdo klipo pradžioje vaizduojami visi sovietiniai stereotipai: seni automobiliai, aplūžę pastatai, ant mūrinės sienos besišlapinantis vyras, muštynės prie konteinerių, duobėti keliai, lauko tualetai, turgus ant automobilių kapotų, maistas stiklainiuose. 

Ir tik vaizdo klipo pabaigoje vaizdas pasikeičia ir prašviesėja: trumpai filmuojamos šiandieninės Vilniaus centro gatvės, bažnyčios, gražiausi pastatai, skaniausios kavinės, įvairiausios pramogos.

Socialiniuose tinkluose ši reklama nuvilnijo tarsi banga. Tik iš blogosios pusės: žmonės į ją sureagavo itin kandžiai. Tarp daugybės komentarų – ir žinomų žmonių pasisakymai, reikalaujantys reklamą ištrinti.

„Apgailėtina“, – tvirtino komunikacijos specialistas Jaunius Špakauskas.

„Baisesnės gėdos dėl savo miesto dar neteko patirti“, – pritarė menininkas Algis Kriščiūnas.

„UAB Debilai“, – griežtas buvo nuomonės formuotojas Naglis Bierancas.

„Go Vilnius, ištrinkite tą baisų paruoštuką ruskių propagandai... Jie tai tikrai džiaugsis tokiu Lietuvos prisistatymu... O mes tame klipe savęs tikrai nematome. Nesuprantu, kaip pamatėte Jūs...“ – kreipėsi televizijos laidų vedėja Živilė Vaškytė.

„Ką jūs rūkot? Man nepasirodė juokinga. Šūdo suvaidinot daug, bet Vilniaus grožio neparodėt“, – rėžė verslininkė Nora Lapinskienė.

„Eina šikt, kaip blogai. Negaliu patikėt, kad kažkas iš vadovų patvirtino šitą video“, – stebėjosi nuomonės formuotoja Ieva Mackevičienė.

„Ištrinkit šitą nesąmonę ir niekam niekada nerodykit!“ – rašė aktorė Agnė Grudytė.

Prodiuseris Laurynas Šeškus šiai reklamai skyrė atskirą feisbuko įrašą.

„Buvau didelis G taško ir „Go Vilnius“ fanas. Suprantu ir gerbiu kūrybingus ir drąsius žmones. Suprantu, kad tie kas daug daro, dažnai padaro ir klaidų. Bet dabar labai prašau sustabdyti naujos reklamos sklaidą. Manau, kad tai kenkėjiška visai inovatyviai investicijų ir partnerysčių ieškančiai Lietuvos industrijai.

Dar blogiau, šiandieninėje situacijoje tai labai pavojinga, kad mes vėl būsim kvestionuojami ar esam neginčijama Europos siena ar kažkoks rytų paribys. Europoje jau užaugusi nauja karta, kuri neturi šių stereotipų ir mus mato visai kitaip, karta kuriai net Borato šlovingos šalies bajeriai jau yra sena preitis.

Dabar ne 2000-ieji, o 2024-ieji! Aš pats per artimiausia dienas turėsiu daug darbinių tarptautinių susitikimų ir būčiau panikoj, jeigu žinočiau, kad tie žmonės spėjo šią reklamą išvysti. Sakysit, kad bijau ironijos? Nebijau, tik žinau, kad auditorija, kurį žiūrės šitą klipą greitai pamirš žinutę, o vizualai ir įspūdis jiems liks labai ilgam, tik, deja, pirmos klipo dalies. Sakot, kad kitaip būsim nuobodūs?

Manau, kad geriau jau būt nuobodžiais europiečiais nei linksmais ir ironiškais pasaulio pakraščio gyventojais, kurie finale niekam nerūpi. Mes neprašyti traukiam savo kompleksus ir nepilnavertiškumo jausmą.

Klipas yra „Go Vilnius“ paskyroje, aš jo nededu, kad neprisidėčiau prie platinimo. Pasiekti gerą sklaidą ir daug pasidalinimų negali būti savitikslis kampanijos dalykis. Ir dar kartą, su nuoširdžia pagarba kūrybiškumui ir eksperimentavimui“, – rašė jis.

Į kilusią kritiką sureagavo buvusi „Vilnius Go“ vadovė Inga Romanovskienė, kuri pasveikino kolegas už drąsą.

„Ehh... kaip senais gerais laikais, kai pagrindinė pokalbių tema tampa Vilniaus reklama. Ir visos reakcijos Lietuvoje iki skausmo nuspėjamos ir suprantamos. Diskutuoti apie patinka/nepatinka, juokinga/nejuokinga, gražu/negražu gan sunku, nes viskas remiasi tik į nuomonės išsakymą su daugiau skambių epitetų.

O esmė lieka – užkabinti emociniu ryšiu nesusijusią su Vilniumi auditoriją nestandartiniu, dėmesį atkreipiančiu, spalvas gerokai sutirštintu būdu, o užkabinus – atskleisti miesto privalumus ir grožį, priversti pasidomėti ir atrasti jo patrauklumą.

Reklamos poveikis tikslinei auditorijai yra pamatuojamas dalykas, tad su nekantrumu lauksiu rezultatų ir linkiu jų kuo įspūdingesnių. Va tada bus diskusija!!! Sveikinu Vilnių už drąsą būti drąsiems“, – rašė ji.

Miesto plėtros agentūros „Go Vilniaus“ vadovė Dovilė Aleksandravičienė: „Tikslas buvo atkreipti dėmesį šokiruojant“

Kritikos sulaukusio naujausio vaizdo klipo apie Vilnių tikslas – atkreipti užsienio auditorijų dėmesį šokiruojant, sako miesto plėtros agentūros „GoVilniaus“ vadovė Dovilė Aleksandravičienė.

„Šios kampanijos tikslas – ne pristatyti Vilnių, bet atkreipti dėmesį šokiruojant“, – LRT televizijai penktadienį teigė D. Aleksandravičienė.

Ketvirtadienį „GoVilnius“ miesto plėtros agentūra pristatė naują miesto verslo ir turizmo plėtros kampaniją „Expectations vs. Reality“ (liet. „Lūkesčiai ir realybė“). Vaizdo klipe rodomos scenos su lauko tualetu, mediniais vežimais, muštynėmis prie konteinerių, ant namo sienų besišlapinančiais jaunuoliais.

Antroje klipo dalyje šie stereotipai neva paneigiami, rodant bendro pobūdžio vaizdus iš šiandieninio Vilniaus gyvenimo. Kaip nurodoma agentūros internetiniame puslapyje, kampanijos tikslas – didinti miesto žinomumą tikslinėse turizmo rinkose Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijoje.

„Kampanija per abi rinkas (Vokietijos ir Jungtinės Karalystės – ELTA) per du mėnesius kainuos 0,5 mln. eurų. (...) Prognozuojame, kad šios rinkos šiemet miestui sukurs apie 30 mln. eurų“, – nurodė D. Aleksandravičiūtė.

Vis dėlto, dalis vilniečių negaili aršios kritikos dėl kampanijoje pasirinktų hiperbolizuotų stereotipų, taip pat neigiamų ir teigiamų vaizdų apie sostinę proporcijos. Savo ruožtu į šią kritiką reaguodama agentūros vadovė pabrėžia, kad sustiprintas Rytų Europos vaizdais kuriamas stereotipinis sostinės įvaizdis yra įrankis skirtas šokiruoti žiūrovą ir atkreipti jo dėmesį.

„Tai yra sutirštintas vaizdas. Kam jis reikalingas – tam, kad šokiruotume, atkreiptume dėmesį. Tada, kai tie žmonės ateis į puslapį, į kurį ves šita reklama, ten Vilnius jau yra, be abejo, pristatomas su visu savo istoriniu, kultūriniu, gastro, architektūrinėmis linijomis. Toks, koks jis yra“, – sakė D. Aleksandravičiūtė.

„Kodėl taip drąsiai elgėmės? Nebuvo taip, kad keturi penki žmonės pagalvojo ir nusprendė taip. Mes turime begalę tyrimų, kuriais remiamės, darydami šitą sprendimą. Vienas iš argumentų – sukūrę šį klipą turėjome pretestinę kampaniją Vokietijos ir Didžiosios Britanijos rinkose, rodėme šią reklamą ir klausėme, kaip ji jus veikia. (...) Po tyrimo matome, kad pusė žmonių susidomėjo, kas tas Vilnius ir norėtų paieškoti daugiau informacijos – tai labai geras rodiklis.

Trečdalis svarstytų apsilankyti mieste ir turėti savaitgalio išvyką. Turizmo auginimas ir yra vienas iš tikslų, ko siekiame jau galutiniame rezultate“, – kalbėjo „Go Vilnius“ vadovė.

Jau matomi teigiami rezultatai Kaip teigiama Eltai perduotame agentūros komentare, nors mokama reklamos sklaida prasidės dar tik kitą savaitę, klipas jau pasiekė užsienio auditorijas.

„Pozityvius rezultatus jau matome: per pirmąją parą vaizdo klipas įvairiose soc.tinklų platformose sulaukė daugiau nei 400 tūkst. peržiūrų; o remiantis dabartine soc. platformų statistika, pozityvios reakcijos sudaro daugiau kaip 90 proc.“ – teigiama agentūros perduotame komentare.

Skelbiama, kad reklamos idėją sukūrė kūrybinė agentūra „BM Boutique“, o vaizdo klipą režisavo Simonas Aškelavičius. Vaizdo klipo sukūrimas atsiėjo 81 tūkst. eurų, jis finansuojamas iš turistų rinkliavos.

„Į tai įeina kūrybinės idėjos sukūrimas, vaizdo klipas, iliustracijos, interneto reklamos skydeliai, lauko reklamos maketai“, – praneša agentūros atstovai. Pasak „Go Vilnius“ vadovės, reklama bus transliuojama skaitmeninėje erdvėje, populiariausiose „Meta“ ir „Google display network“ platformose, taip pat Jungtinėje Karalystėje reklama bus skleidžiama ir metro bei traukinių stotyse.

Kaip skelbia pati agentūra, posovietinės šalies įvaizdžio asociacijos atsispindi bene kiekvienuose „Go Vilnius“ žinomumo ir įvaizdžio tyrimuose, o 2022 m. „Keliauk Lietuvoje“ atlikta apklausa taip pat parodė, kad visa Lietuva Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje asocijuojama su sąvokomis „Rusija“ (10 proc.)., „Rytų Europa“ (atitinkamai 8 proc. ir 7 proc.), „skurdi, nežinoma šalis“ (4 proc. ir 5 proc.).