Monika Navickienė

Ne gyvas, bet grynai išskirtinis interviu su Monika Navickiene

(1)

Kadangi Socialinės apsaugos ir darbo reikalų ministrė, TS-LKD narė Monika Navickienė vis neranda laiko susitikti su „Vakaro žinių" žurnalistais, klausimus jai teko pateikti raštu. Tenka pripažinti, kad institucijos komunikacijos skyrius padirbėjo iš peties, o į kai kuriuos klausimus M.Navickienė atsakė pati, todėl interviu, nors ne visai toks, kokio buvo siekta, bet visgi išėjo.

- Kodėl ministrė vengia susitikti su žurnalistais gyvai, nors dienotvarkė nėra perkrauta?

- Su žurnalistais susitinkama nuolat. Susitikimai vyko vasario 5 d. Alytuje, vasario 9 d Rietave ir Šilalėje. Sausio 16 d. rengta spaudos konferencija, vasario 13 d. dalyvauta spaudos konferencijoje apie socialinio būsto pirkimą Utenos regione, vasario 5 d. pristatytas Užimtumo tarnybos karjerų centrų projektas ir dalyvauta jo atidaryme.

Darbotvarkė taip pat itin įtempta: domimasi regionų problemomis, keliaujama po Lietuvą; kasdien skaitomi dokumentai ir dalyvauja vidiniuose pasitarimuose. Vadovaujantis teisės aktais, viešoje darbotvarkėje nurodomi tik išoriniai susitikimai su suinteresuotais asmenimis, kurie sudaro tik nedidelę dalį darbo.

- Iš 48 Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) darbuotojų nuolat darbe (Aguonų g. 4) būna apie 10. Kiti dirba mišriu būdu. Koks teisės aktas reglamentuoja tokį būdą?

- Taip padaryta siekiant, kad inspektoriai mažiau laiko praleistų kabinete ir daugiau inspektuodami.

Iš vadovo reikalaujama rezultato, bet vadovas renkasi ir sprendžia kokia forma darbuotojai turi dirbti. Vienas iš VDI keliamų tikslų - padvigubinti nelegalaus darbo patikrinimų skaičių, palyginti su tuo, kuris buvo atliekamas kadencijos pradžioje.

Žurnalisto trigrašis: bet klausta buvo apie tai, kodėl darbo vietose nėra administracijos darbuotojų, kurie nieko neinspektuoja!

- Kadangi dirbančių nėra daug, gal tikslinga būtų sumažinti užimamų patalpų plotus, kas leistų sutaupyti nemažai biudžeto lėšų, nes, valdančiųjų teigimu, pinigų trūksta šalies gynybai?

- Jau sumažinome nuomojamus biuro plotus ir toliau mažinsime. VDI atsisakė virš 40 fizinių darbo vietų (Kauno g., Vilniuje) ir žada toliau mažinti užimamą plotą. Tinkamai sudėliojus procesus, tik apie 70 proc. darbuotojų turės fizinę darbo vietą.

SADM taip pat ką tik atsisakė apie 1000 kv. metrų ploto. Turtą valdo ir jo naudojimo kontrolę vykdo Turto bankas. Jų vertinimu SADM tampa viena efektyviausiai plotą naudojančių institucijų. Vis dėlto svarbu ne tik taupyti, bet ir užtikrinti aukštą paslaugų kokybę.

VDI finansinė nauda jau šiuo metu apie 4 kartus viršija VDI išlaikymo kaštus.

Siekiame ir tikime, kad galime ir dar pagerinti rezultatus.

- Kiek dar tokių įstaigų kaip VDI yra ministerijos pavaldume? Kokia darbo tvarka galioja jose? Kiek iš įstaigų darbuotojų dažniausiai dirba ne iš biuro?

- SADM pavaldume yra dar 9 įstaigos. Siekiame optimizuoti pavaldžių institucijų veiklą, todėl per kadenciją priėmėme tam būtinus sprendimus: Ginčų komisijos funkcijos perduotos Administracinių ginčų komisijai (mažiau vadovų ir administracijos); Techninės pagalbos neįgaliesiems centras ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba apjungta į Neįgaliųjų Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (taip pat mažiau vadovų ir administracijos); Likviduojama Techninės priežiūros tarnyba.

Sprendimus dėl darbo organizavimo pavaldžiose įstaigose priima įstaigų vadovai, atsižvelgdami į veiklos specifiką.

Žurnalisto trigrašis: akivaizdu, jog ministerija tiesiog nežino, kiek tuščių kabinetų yra jos pavaldume!

- Kokiu transportu disponuoja ministerija?

- SADM tarnybiniai lengvieji automobiliai (2024 m.): „Ford Tourneo Custom" (8 sėdimos vietos (įskaitant vairuotojo vietą), balta, MMU 879, 1995 cm3, „Nissan Leaf", balta, EA0353, elektromobilis; „Lexus ES 300h", Juoda, MJD 339, 2487 cm3.

- Pensininkams buvo nenorima atiduoti jų sukauptų pensijų, nes jie jas „praloš arba atiduos sukčiams". Po „BaltCap" skandalo ši pozicija keisis? Gal atsiras galimybė pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos? Ir kaip bus su žalos atlyginimu?

- Teisėsaugos ir kitos institucijos šiuo metu atlieka tyrimus, tačiau dar jiems nepasibaigus vyksta derybos tarp priežiūros institucijų ir fondų valdytojų žalos atlyginimo. Lietuvos Banko duomenimis, pensijų fondų investicijų į „BaltCap" fondą grynųjų aktyvų vertė buvo 3,16 mln. Eur.

Lietuvos mastu tai labai nedidelė suma, nes II pakopos pensijų fondų vertė 2023 pasiekė apie 7,1 mlrd. Eur, o svertinė investicinė grąža 2023 siekė net +14,2 proc. Kaupiantys pensijų fonduose bet kuriuo atveju uždirbo, lyginant su nekaupiančiais, tačiau žalos atlyginimas svarbus siekiant atkurti pasitikėjimą.

Visi galimi pensijų sistemos pakeitimai bus vertinami tik Konstituciniam teismui priėmus nutarimą byloje pagal Seimo narių kreipimąsi ištirti kai kurių pensijų kaupimo sistemos atitiktį Konstitucijai. Tikime, kad teisėsaugos institucijos, taip pat ir Lietuvos bankas, imasi ir imsis būtinų priemonių šiai situacijai išsiaiškinti bei ateityje užkardyti.

- Ar pati ministrė kaupia pinigus kokiame nors pensijų fonde?

- Taip, kaupiu 2 pakopos pensijų fonde.

- Gal SADM svarsto galimybę solidarizuotis su gyvenančiais ties skurdo riba ir, bent iki kadencijos pabaigos, pagyventi už minimumą ir be privilegijų?

- Šios kadencijos metu buvo skiriamas ypatingas dėmesys dabartinių priemonių kovoje su skurdu stiprinimui: indeksavome bazinius dydžius, senatvės pensijas. Dėl aukštos infliacijos 2022 m. baziniai dydžiai bei senatvės pensijos buvo didinamos net du kartus, nors paprastai tai daroma vieną kartą per metus.

Svarbu kalbėti ne tik apie pinigines priemones, bet ir apie teikiamas paslaugas, kurios padeda prisitaikyti ir išlikti darbo rinkoje, įgyti papildomų įgūdžių ir pan.

Žurnalisto trigrašis: Solidarizuotis M.Navickienė nelinkusi, nori tik apie tai kalbėti.

- Ką ministrė M.Navickienė planuoja veikti rudenį, nes į naują Seimą, tikėtina, nepateks?

- Rinkėjai nuspręs, ar aš verta toliau dirbti Seime. Kaip bebūtų, turiu daug vadybinių įgūdžių, kuriuos įgijau tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje. Esu tikra, kad rasiu kaip juos panaudoti padedant žmonėms.

- Skaitytojai teigia, kad Lietuvos pensininkai apgaudinėjami ir pensija didinama ne tiek, kokia fiksuota infliacija.

- Pensijos per kadenciją didės daugiau nei infliacija. 2022 m. fiksuota vidutinė metinė infliacija buvo 18,9 proc., 2023 - 8,8 proc., 2024 m. prognozuojama vidutinė metinė infliacija - 2,8 proc. Pensijos tais pačiais laikotarpiais atitinkamai vidutiniškai didėjo: 2022 m. 17 proc., 2023 m. 12 proc., 2024 m. 11-12 proc.

Mažiausios pensijos, nesiekiančios minimalių poreikių dydžio (MVPD), 2024 m. didėja dar sparčiau: 2024 m. MVPD riba, iki kurios primokama būtinąjį stažą turintiems pensininkams su mažiausiomis pensijomis, didėjo nuo 354 eurų iki 446 eurų (+26 proc.). Atitinkamai tiek didės ir mažiausios pensijos asmenims, turintiems visą reikalaujamą stažą.

- Neįgalieji domisi, kaip jiems išgyventi iš 200 eurų per mėnesį siekiančios pašalpos?

- Nuo šių metų pradžios padidinti baziniai socialinių išmokų dydžiai. Bazinė išmoka padidėjo nuo 49 iki 55 eurų, šalpos pensijų bazė - nuo 182 iki 197 eurų, tikslinių kompensacijų bazė - nuo 147 iki 165 eurų, valstybės remiamų pajamų dydis augs nuo 157 iki 176 eurų. Atitinkamai padidėjo ir negalios pensijos, tikslinės kompensacijos bei kitos negalią turintiems žmonėms priklausančios išmokos

Svarbu tai, kad apie 30 proc. negalią turinčių pensijų gavėjų dirba. Taip pat, 2023 m. pradėta įgyventi žmonių su negalia užimtumo reforma, kurios iniciatyvos padės žmonėms su negalia dar aktyviau įsidarbinti atviroje darbo rinkoje. 2024 m. Užimtumo tarnyba numačiusi plėsti bendradarbiavimą su darbdaviais, ypač populiarinant paramą darbo vietų pritaikymui bei dalies darbo asistento išlaidų kompensavimą.

Konkretus pavyzdys, kaip pasikeitė pajamos dirbantiems asmenims su negalia. Vienišas žmogus su negalia, dirbantis už MMA (turintis socialinio draudimo stažą netekto darbingumo pensijai). Jo pajamos 2024 m. siekia 1265 - 1595 eurus.

Palyginti, praėjusiais metais pajamos buvo 1152 - 1446 eurai. Be minimalaus darbo užmokesčio, jis turi teisę į vienišo asmens išmoką, netekto darbingumo pensiją (nuo 2024 m. - socialinio draudimo negalios pensija). Jeigu žmogui Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (Agentūra) yra nustačiusi individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikį, jis turi teisę į tikslinę kompensaciją.

Jei asmeniui nustatytas lengvojo automobilio įsigijimo išlaidų kompensacijos poreikis, jos dydis 2024 m. siekia iki 3520 eurų. Jei nustatytas lengvojo automobilio techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis, jos dydis siekia iki 7040 eurų. Toks namų ūkis turi teisę ir į būsto šildymo išlaidų kompensaciją - gyvendamas ne didesniame nei 50 kv. m. būste, už šildymą mokėtų ne daugiau kaip 45,09 eurus.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder