Nuo gegužės apribojamos statybos ūkio būdu – didelių pastatų taip statyti nebebus leidžiama

Pagal įsigaliojančias Statybos įstatymo nuostatas, be rangovo bus leidžiama statyti mažesnius nei 300 kvadratinių metrų ploto gyvenamuosius namus ir kitus nesudėtingus statinius fiziniams asmenims ar vykdant paprastąjį remontą. Kitais atvejais bus privaloma samdyti rangovą.

Individualių namų statybai ūkio būdu galima naudoti statytojo ar jo artimųjų darbo jėgą, nesamdant kitų fizinių ar juridinių asmenų. Statytojams nebūtina samdyti atestuotų statybos ir techninės priežiūros vadovų, tačiau būtina turėti statinio projektą, statybos leidimą, informuoti apie statybos pradžią ir kt.

Neypatingųjų, t. y., didesnio nei 80 kv. m ploto, statinių rangovui nebus privalomi kvalifikaciją įrodantys dokumentai, tačiau jam reikės skirti atestuotą statinio statybos vadovą. Statytojas turės samdyti statinio statybos techninės priežiūros vadovą.

Turėti rangovą arba patiems tapti rangovais ir vykdyti susijusias pareigas bus privaloma statant didesnės rizikos statinius.

Statybai ūkio būdu nereikia sudaryti rangos sutarties, tačiau statytojas prisiima rangovo pareigas ir atsakomybes. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija yra pažymėjusi, jog vykdant statybas šiuo būdu įprasta samdyti pavienius statybininkus ar jų brigadas, taip pat – nesudaryti sutarčių, atsiskaityti grynaisiais. Be to, už nekokybiškas statybas tokiu atveju riziką prisiima pats statytojas, defektus taiso savo lėšomis.

Nauji apribojai padės užkardyti piktnaudžiavimo atvejus

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidento Daliaus Gedvilo teigimu, įsigaliojantys pakeitimai yra logiški bei teisingi, artina Lietuvos statybos reglamentavimą prie vakarietiškų standartų.

„Labai gerai, kad teisės aktas įsigalioja, nes dabar tampame panašiais į skandinavus, vokiečius, kur nėra statybų, kuriose nebūtų vieno pagrindinio generalinio rangovo“, – Eltai teigė D. Gedvilas.

„Visose civilizuotose valstybėse turi būti vienas rangovas, kuris atsako už visus statybinius procesus. Statant ūkio būdu, nebelieka atsakingų, nebelieka vieno, kuris užsiima pagrindiniu statybos moderavimu ir atsako už pasekmes pastačius statinį ar įrengus infrastruktūrą“, – dėstė jis.

Pasak LSA vadovo, iki šiol statyba ūkio būdu būdavo piktnaudžiaujama statant, pavyzdžiui, daugiabučius gyvenamuosius pastatus. Taip, pažymi D. Gedvilas, būsto pardavėjai galėdavo išvengti atsakomybės už statybos broką.

„Būdavo, stato kotedžą, daugiabutį ūkio būdu ir pardavimo sąlygose nebelieka vieno generalinio rangovo, kuris atsakingas už statybos kokybę. O pardavėjas (...) parduoda būstą, butą, notaras įrašo vieną sakinį, kad butas apžiūrėtas, priekaištų kokybei jokių neturi ir viskas.

Jūs pasirašėte, nupirkote, o jei ten po mėnesio ar pusmečio prasideda, pavyzdžiui, inžinerinių komunikacijų gedimas, vandentiekio, šildymo sistemos gedimai, pardavėjas nėra atsakingas.

Statant ūkio būdu būtent ir „išplaukia“ ta atsakomybė. Ir išeina taip, kad pas mus ūkio būdu pradėti statyti didžiuliai kompleksai, įgyvendinami didžiuliai projektai. Juos parduoda ir nebelieka atsakingo, kas atsako už viską, kas pastatyta“, – aiškino jis.

Pokytis yra vienas iš pernai gruodį priimto Statybos įstatymo pataisų paketo. Naujieji reikalavimai negalios jau pradėtiems statiniams.

Lietuvoje statybos vykdomos rangos būdu (pasamdžius rangovą), ūkio būdu ir mišriuoju būdu.