Nutekėjo informacija apie neva sekamus politikus: vienas iš jų prisiminė labai keistą nutikimą

Seimo narys Kęstutis Mažeika, kuris taip pat neva buvo sekamas, sako, jog su J. Pirožniku buvo susitikęs, bet tik kartą. Jis papasakojo įdomų nutikimą, kai į namus užsuko „nelauktų svečių“ ir dabar padarė išvadą, kad tai buvo pareigūnai.

Vis dėlto policija paneigė, kad minėti politikai buvo sekami, kad jų atžvilgiu taikytos kriminalinės žvalgybos priemonės, nors leido suprasti, kad jie galėjo pakliūti į stebėjimo akiratį.

Iš pareigų atleistas buvęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) vyriausiasis tyrėjas Algimantas Martinkus praėjusią savaitę kreipėsi į Seimo narius su prašymu inicijuoti laikinąją parlamentinę tyrimo komisiją dėl aukštas pareigas ėjusių pareigūnų galimai nusikalstamų veiksmų.

Sąsaja su J. Pirožniku

Pareiškime nurodoma, kad inicijavus kriminalinės žvalgybos tyrimą buvusio Palangos gelbėjimo stoties vadovo Jono Pirožniko atžvilgiu, 2017 metais užvesta atskira byla ir pradėti rinkti duomenys apie aukščiausius pareigūnus, valstybės tarnautojus ir politikus.

Tarp jų – Seimo narys, buvęs Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, o vėliau – aplinkos ministras K. Mažeika, Seimo narys A. Skardžius, Seimo narys, buvęs Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis.

„Buvo nurodoma, kad J. Pirožnikas tariamai leidžia asmenims užsiimti pramonine žvejyba (brakonieriavimu) jūroje, kurie už tai jam atsilygina žuvimi bei galimai mokami pinigai.

Turimi duomenys, kad J. Pirožnikas turi daug įtakingų pažįstamų.

Taip pat apie tai, kad jis galėjo lankytis Lietuvos Respublikos Vyriausybėje, apsilankymo pretekstu buvo Palangos miesto gelbėjimo stoties problemos, bet iš esmės siekis įsiskverbti į viešą politikos veiklą, įgauti pažinčių, sustiprinti esamas pažintis.

Taip pat Palangos gelbėjimo stoties vadovas tariamai stengėsi gauti leidimą naudoti mėlynus ir raudonus švyturėlius ant gelbėjimo stoties transporto priemonių“, – dėstoma rašte Seimo nariams.

Prielaidos, kas daryta su gauta informacija

Teigiama, kad pareigūnai, politikai, valstybės tarnautojai sekti nepagrįstai ir neteisėtai.

„Buvo gaunamos teismų sankcijos pasiklausyti asmenų susitikimuose vykdytų pokalbių ir juos įrašyti, buvo slapta sekami asmenys <...>, buvo buvo renkama informacija apie visus išvardintus asmenis ir jų artimą aplinką.

Šios informacijos rinkimo metu minėtų aukštų teisėsaugos pareigūnų ir politikų asmeninis gyvenimas tapo žinomas, buvo stebimas jų laisvalaikis, renkami duomenys su kuo jie bendrauja, užfiksuotas politikų elgesys jų laisvalaikio metu, naudojimasis teikiamomis išskirtinėmis galimybės populiariame Lietuvos kurorte“, – dėstoma rašte parlamentarams.

Daroma prielaida, kad surinkta informacija galėjo būti perduodama suinteresuotoms, draugiškoms politinėms jėgoms, asmenims, kuriems ši informacija neturėtų būti prieinama.

Taip pat, – kad ši informacija galėjo būti naudojama sąskaitų suvedinėjimui, asmenų kompromitavimui.

Mažeika: buvo keistų sutapimų

Delfi kalbintas K. Mažeika patvirtino, jog yra kartą vykęs į Palangą ir bendravęs su J. Pirožniku žvejybos klausimais. Tai, pasak jo, nutiko maždaug 2016–2017 metais.

„Minimi verslinės žvejybos reikalai priekrantėje jūroje. Tai dar 2016 metais <...> buvo pirmas mano projektas Seime dėl verslinės žvejybos draudimo vidaus vandenyse – Kuršių marių dalyje ir priekrantėje pajūryje.

Tai kaip tas kontaktas su J. Pirožniku galėjo įvykti: buvo, kad aš pas jį nuvažiavau vasarą vienu momentu, kai jis per televiziją pranešė, kad žmonės besimaudydami įsipainioja į tinklus.

Buvo mano vizitas pasiaiškinti apie tas aplinkybes ir nuo tada gal kažkam parūpo, ką mes čia darome“, – pasakojo Seimo narys.

Jis patikino, kad verslinės žvejybos klausimas buvo vienintelis dėl kurio jis bendravo su J. Pirožniku ir paneigė, kad būtų lankęsis Palangos gelbėjimo stoties pirtyje.

„Ne, tai buvo darbinis vizitas“, – sakė K. Mažeika.

Paklaustas, ar kada nors jautė, jog yra sekamas, politikas pasakojo apie vieną įdomų nutikimą.

„Tikrai buvo keistų sutapimų. Mes namuose turėjome tokių nelauktų svečių – ar tai buvo labai neprofesionalūs pareigūnai, ar kas, – bet dabar tenka nusiraminti, kad tai nebuvo kažkokie vietiniai žulikėliai, kurie norėjo galbūt apvogti namus.

Tai buvo pareigūnai, kurie bandė vykdyti savo kažkokių vadovų pavedimus.

Tai galbūt šiek tiek ramiau, bet nerimą kelia tai, kad galbūt buvome stebimi, ar tai be rūbų, ar kažkokioje aplinkoje, savo namų aplinkoje.

Yra nerimas, kad tai – be jokio įspėjimo, be jokio žinojimo, kad eina kalba ne apie tavo veiklą, o apie tavo asmeninį gyvenimą“, – pasakojo K. Mažeika.

Su šantažu sako nesusidūręs

Pasak jo, nesmagu ir nemalonu sužinoti, jog buvai sekamas, turint omenyje, kad galimai buvo stebima ir šeima, ir mažamečiai vaikai.

„Galų gale, kokioje dabar stadijoje ta medžiaga: ar ji sunaikinta, ar kažkada bus panaudota kažkokiam kompromitavimui – tai labiausiai turbūt neramina“, – pridūrė pašnekovas.

Paklaustas, ar buvo kada šantažuojamas kažkokia slaptai surinkta medžiaga, K. Mažeika tai paneigė.

„Kai nieko žmogus nepadarai, tai niekuo ir negali šantažuoti. Na, nebent tas tyrimas vyksta ir galbūt sulauksiu vieną dieną, kai pretenduosiu į kažkokias pareigas, bet čia – juokais, – linksmu tonu kalbėjo parlamentaras.

– Jeigu nėra ką slėpti ir kažkokių duomenų atskleidinėti, nieko nesi padaręs, turbūt, yra ir to tyrimo rezultatas.“

Skardžius: galimai buvau „prikabintas“

Delfi kalbintas A. Skardžius neigė, jog yra lankęsis Palangos gelbėjimo stotyje, yra bendravęs su J. Pirožniku.

„Aš jo akyse nesu matęs, to J. Pirožniko“, – teigė A. Skardžius.

Jis svarstė, jog galimai buvo „prikabintas“ prie J. Pirožniko bylos, o tada esą sekamas, nors tam, pasak politiko, nebuvo jokio pagrindo.

Su. A. Stončaičiu Delfi susisiekti nepavyko.

Matonis: tai neatitinka tikrovės

Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis paneigė, kad A. Martinkaus rašte paminėti asmenys, įskaitant K. Mažeiką, A. Skardžių ir A. Stončaitį, buvo sekami, kad prieš juos taikytos kriminalinės žvalgybos priemonės. Jis pabrėžė, kad rašte skelbiama informacija „neatitinka tikrovės“.

Tiesa, R. Matonis pridūrė, kad „žmonės, kurie niekuo dėti, gali papulti į [stebėjimo] akiratį“.

Be to, pasak R. Matonio, paskleistą melagingą informaciją apie sekamus asmenis galima patikrinti.

„Policijoje veikia kriminalinės žvalgybos kontrolės mechanizmas, tad visi kriminalinės žvalgybos veiksmai yra dokumentuojami ir, esant poreikiui, galės būti pateikti kriminalinės žvalgybos kontrolę užtikrinančioms institucijoms, turinčioms teisę susipažinti su tokia informacija“, – komentavo jis.

Antradienį buvęs LKPB pareigūnas Algimantas Martinkus pranešė, esą buvę policijos vadai galimai klastojo dokumentus, taip pat be jokio pagrindo sekė įtakingus politikus ir pareigūnus.

Šiuos kaltinimus įvertino LKPB viršininko pareigas einantis Saulius Briginas, pareiškęs, kad visa tai – šmeižtas ir melas.

Jis pažymėjo, kad A. Martinkus iš pareigų atleistas dėl šiurkščių kriminalinės žvalgybos veiklos pažeidimų, ryšių ir informacijos nutekinimo asmenims, siejamiems su organizuotu nusikalstamumu.

A. Martinkus iš policijos buvo atleistas 2022 metais, kai jam buvo panaikintas leidimas dirbti su slapta informacija. Apie visa tai daugiau – čia.

Seimo pirmininkė: yra poreikis pradėti ikiteisminį tyrimą

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, vertindama A. Martinkaus mestus kaltinimus policijos vadams dėl galimai neteisėto kitų asmenų sekimo, teigė mananti, kad yra poreikis pradėti ikiteisminį tyrimą.

„Manau, kad iš tos informacijos, kurią ir aš pati gavau, ir kurią kolegos frakcijų seniūnai gavo, ir kuri nuskambėjo viešai, matyt, čia yra erdvės ir poreikio ikiteisminiam tyrimui, kadangi kaltinimai mesti labai rimti“, – trečiadienį „Žinių radijui“ komentavo V. Čmilytė-Nielsen, kurią cituoja ELTA.

A. Martinkus, kreipdamasis į Seimo narius, prašė situaciją pasiaiškinti Seime ir pradėti parlamentinį tyrimą, tam pritaria ir dalis opozicijos.

Tačiau Seimo pirmininkė tokius siūlymus įvertino skeptiškai.

„Kalbant apie Seimo įsitraukimą, aš manyčiau, kad reikia, pirmiausia, išnaudoti tuos įrankius, kuriuos mes jau turime, tai turime ir specialią komisiją kriminalinės žvalgybos, ir, žinoma, yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

Taigi, reikia dar labai rimtai pasverti, ar yra poreikis ir ar yra ką tirti Seimui per laikinosios tyrimo komisijos priemonę“, – dėstė V. Čmilytė-Nielsen.

DELFI