Opozicija pasiruošusi grįžti prie diskusijų dėl gynybos finansavimo: klausimas jau galėtų persikelti į Seimą

Visgi, didelių lūkesčių rasti konsensusą dėl tvaraus finansavimo šaltinio opozicija neturi – pasak jų, viešai deklaruotos skirtingos partijų pozicijos greičiausiai jau nepasikeis. Todėl dalis parlamento mažumos atstovų svarsto, kad premjerės Ingridos Šimonytės pradėtai diskusijai jau laikas persikelti į Seimą.

R. Budbergytė: klausimas jau turėtų persikelti į Seimą

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime seniūnė Rasa Budbergytė abejoja, kad Vyriausybės vadovės inicijuotas diskusijų formatas dėl gynybos finansavimo vis dar yra prasmingas.

„Abejoju, kad susitikime, kuris vyksta pas premjerę, gali būti priimtas kažkoks racionalus sprendimas. Man atrodo, kad Vyriausybė turėtų prisiimti atsakomybę ir pateikti Seimui siūlymus, kuriuos jau praktiškai aptarė visos pusės“, – Eltai teigė R. Budbergytė.

„Jeigu norime rezultato, o rezultato norime tikriausiai visi, tai, man atrodo, kad jau veiksmas greičiau turėtų keltis į Seimą. Ir ten jau veikiantis asmuo yra ne premjerė, o ministrai, kurie yra du – krašto apsaugos ministras ir finansų ministrė“, – akcentavo ji.

Visgi politikė tikina, kad tai nereiškia, jog premjerei nusprendus surengti dar vieną susitikimą dėl finansavimo gynybai, socialdemokratai jame nedalyvautų.

A. Mazuronis: tai priešrinkiminis politikavimas, tačiau diskusijose dalyvausime

Savo ruožtu Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis tikina jau sulaukęs naujojo krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno pasiūlymo grįžti prie diskusijų dėl finansavimo šaltinių gynybai. Visgi politiko teigimu, esminė problema, kad „darbiečiai“ nepritaria visuotiniam šaukimui, kuriam, pasak jo, konservatoriai norėtų skirti dalį papildomų lėšų.

„Mes nesutinkame. Išmeskite tą poreikį ir tada žiūrėkime, kokia suma yra reikalinga. Negali mūsų statyti prie sienos ir sakyti – suraskime pinigų tam, kam jūs nepritariate“, – Eltai sakė A. Mazuronis.

Politikas taip pat teigia, kad šios valdančiųjų inicijuotos diskusijos dėl krašto apsaugai skirto finansavimo didinimo jam primena „priešrinkiminį politikavimą, o ne realių sprendimų paiešką“.

„Nes jeigu būtų realus noras susitarti, tą būtų visi padarę ženkliai anksčiau“, – teigė politikas.

Tačiau parlamentaras tikina, kad jei tolimesnės diskusijos dėl gynybos finansavimo bus rengiamos, Darbo partija jose dalyvaus.

„Diskusijose mes dalyvaujame, mes išsakome savo poziciją, išreiškiame savo nuomonę. Neatsisakome dalyvauti diskusijoje, nes čia būtų nekonstruktyvus ir niekur nevedantis kelias“, – pažymėjo „darbiečių“ lyderis.

R. Karbauskis: reikia šnekėtis net ir su kurčiais

Savo ruožtu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigia, kad diskusiją dėl tvarių gynybos finansavimo šaltinių pradėję valdantieji „yra kurti opozicijos siūlymams“. Tačiau politikas tikina, kad „valstiečiai“ diskusijose dėl gynybos finansavimo dalyvaus bet kokiu atveju.

„Šnekėjimas yra naudingas tąja prasme, nes girdėti vieniems kitus būtina. (...) Tai šioje situacijoje vis dėlto manau, kad net ir su kurčiais reikia šnekėtis, nes gal kitą kadenciją jiems būnant opozicijoje sugrįš mąstymas į savo vietas ir gal pradės kažką girdėti jau iš būsimos valdžios. Nes prie stalo reikia sėdėti visiems. Krašto saugumas nėra vienos politinės pusės tema – tai visos šalies klausimas“, – Eltai teigė R. Karbauskis.

Visgi politikas įsitikinęs, kad pasiekti realaus sutarimo dėl finansavimo gynybai šioje kadencijoje nebepavyks.

„Ar galima susitarti – ne. Su jais (valdančiaisiais – ELTA) susitarti neįmanoma dėl nieko. Ir balsuoti tikriausiai teks Seime dėl kažkokių jų pasiūlymų, nes mūsų pasiūlymai, kuriuos mes teikiame, visi iki vieno yra atmetami“, – pabrėžė R. Karbauskis.

S. Skvernelis: šansas surasti bendrą sprendimą yra

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis šiuo klausimu yra nusiteikęs optimistiškiau. Politikas mano, kad konsensusą dėl finansavimo krašto apsaugai pasiekti yra įmanoma.

„Tegul (Vyriausybė – ELTA) sukonstruoja, kaip atrodytų tas mokestis: ar tai būtų gynybos fondas specialus, ar dar kažkas. Ir tada, kai tas fondas bus sukonstruotas – kaip jį užpildyti pinigais. Mes kalbame apie pelno mokestį, ypatingai stambiojo verslo, kalbame apie šešėlio mažinimą, apie žalingus produktų akcizus. Ir manau, kad jeigu tokiu keliu eisime, tai šansas surasti sprendimą yra“, – sakė S. Skvernelis.

„Tai į diskusijas mes tikrai grįšime ir ieškosime tvarių sprendimų, kaip realius krašto gynybos poreikius patenkinti“, – patikino politikas, pažymėdamas, kad jo partijos raudonoji linija yra pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinimas.

Todėl politikas svarsto, kad būtų prasminga, jei premjerė suorganizuotų dar vieną susitikimą Vyriausybėje, kur ir opozicijos nariai galėtų pasidalinti savo pozicijomis. O tuomet, pasak jo, sprendimai turėtų keliauti į Seimą.

„Dar vienas apsitarimas, kuriame dalyvautų pozicija, tikrai būtų prasmingas ir po to apsitarimo reikėtų jau sprendimų“, – sakė jis.

S. Skvernelis taip pat pažymėjo, kad norint, jog partijoms pavyktų pasiekti sutarimą, yra būtinas premjerės I. Šimonytės ir krašto apsaugos ministro L. Kasčiūno tandemas.

ELTA primena, kad Seimo mažumai priklausančių frakcijų atstovai nutarė nedalyvauti kovo mėnesį vykusiame politinių partijų, verslo ir profesinių sąjungų susitikime Vyriausybėje. Toks sprendimas priimtas paaiškėjus, jog iš pareigų traukiasi krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Opozicijai sukėlė klausimų ir besitraukiančio Vyriausybės nario užuominos apie galimą korupciją gynybos srityje.

Visgi STT praėjusią savaitę atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje. Šį sprendimą patvirtino ir Generalinė prokuratūra.