Klaipėdos apygardos teismas tenkino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) apeliacinį skundą ir pripažino, kad nelegaliai šunis Kretingos rajone veisusi Inga Aurylienė kalta dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Nuteistajai teks sumokėti 625 Eur baudą, o konfiskuoti 22 keturkojai nebebus grąžinti.
Nelegalioms veisykloms veržia kilpą
Kaip „Pajūrio naujienoms“ pakomentavo VMVT direktorius Mantas Staškevičius, nuo praėjusių metų Lietuvoje įvyko apie 16 teisminių procesų, susijusių su gyvūnų gerovės pažeidimais.
„Šešias nutartis mūsų tarnyba apskundė, nes pirmosios instancijos teismai, nors ir pripažindavo savininkų žiaurų elgesį su gyvūnais, tačiau gyvūnų konfiskavimo netaikydavo“, – tvirtino direktorius. Jo pastebėjimu, pastaruoju metu teismų pozicija šiuo atžvilgiu keičiasi gera linkme.
„Kai darbe sužinojome Klaipėdos apygardos teismo nutartį, apsidžiaugėme ir mes – pagaliau sukurtas precedentas sprendžiant nelegalių daugyklų klausimus.
Pirmąkart taip ryškiai problemos atsiskleidė būtent Padvariuose“, – savo mintimis pasidalijo I. Aurylienės gyvūnus priglaudusios Klaipėdos regiono įmonės „Nuaras“ administratorė Gintarė Liutkuvienė.
Visi iš nelegalios veisėjos paimti ir šioje globos įstaigoje apgyvendinti keturkojai yra sveiki gyvi, atlikus formalumus, jiems, kaip kitiems globotiniams, bus ieškoma naujų šeimininkų.
Tik už 14-a konfiskuotų šunų išlaikymo dienų „Nuarui“ yra sumokėjusi Kretingos rajono savivaldybė, jau daugiau kaip metus išlaiko pati įmonė, aukomis prisideda geradariai.
„Tai – neteisinga. Ir šie pinigai, manau, turėtų būti priteisiami iš tokia veikla užsiimančių žmonių“, – įsitikinusi kretingiškė Kristina Ančerevičienė, kurios Vakarų škotų terjeras Sniegius tapo savotišku veisyklų istorijos herojumi – netikėtai pradingęs ir kartu su kitais nelaimėliais įkalintas narve dvokiančiose tamsiose patalpose Padvariuose, jo ieškojusius šeimininkus atvedė iki šio objekto.
„Kai kas nors, atpažinęs gatvėje Sniegių, dar vis paguodžia: „vargšas šuniukas, kurį buvo pagrobę“, aš paaiškinu, jog vis dėlto tas nutikimas išėjo į naudą.
Ir iš tikrųjų – man pačiai uždegė norą įsigyti dar vieną šunį, davė „balsą“, tai yra paskatino apie gyvūnų gerovę daugiau kalbėtis su kretingiškiais, padėti jiems surinkti pakankamai daug parašų, kad mieste būtų įrengta šunų vedžiojimo aikštelė, pastatyta šiukšlinių specialiai ekskrementams. Tai išsipildė“, – teigė Kristina.
Bet svarbiausia jai – kad Padvarių istorija smarkiai supurtė esamą sistemą Lietuvoje. Moteris neabejojo: kai valstybė leidžia žmonėms užsiimti nelegaliai veisiamų gyvūnų prekyba, tai įstatymuose ar juos vykdant yra spraga.
„Jeigu ne Sniegiaus paieškos ir ne viešumas, tikriausiai daugelis žmonių ir šiandien nežinotų, kaip Lietuvoje atrodo nelegalios gyvūnų daugyklos“, – svarstė pernai dar vieną šunį įsigijusi Kristina Ančerevičienė.
Padėjo viešumas
Jeigu ne dingusio Sniegiaus paieškos ir ne viešumas, kaip svarstė pašnekovė, tikriausiai daugelis žmonių dar ir šiandien nežinotų apie nelegalias daugyklas, nesidomėtų, iš kur pigiai perkami šunys ar katės.
Antai Padvariuose pamatyti vaizdai ir visko mačiusiems VMVT specialistams kėlė šiurpą: šunims vietos narvuose – nė vieno kvadratinio metro, ant grotų stovintys gyvūnai kentė baisius skausmus, jų pėdutės ištinusios. Kai kurie keturkojai – lūžusiais galūnių kaulais, pažeistais sąnariais, aplipę parazitais.
„Sniegių mes irgi pirkome soduose ties Marijampole, bet nieko blogo tuomet nepagalvojome, iš pirmo žvilgsnio ir sąlygos atrodė normalios. Atvedė šeimininkė 5 šuniukus, liepė išsirinkti, išsirinkome, ir viskas“, – prisiminė K. Ančerevičienė.
Beje, įžymusis keturkojis jau – senjoras, sulaukė 11-os metų. Tiek laiko po kaklu jis dėvi ir mėlyną skarelę, tapusią skiriamuoju ženklu, pagal kurį nelegalioje šunų daugykloje uždarytas gyvūnas per purviną užmusijusį langą praėjusių metų rugsėjį ir buvo šeimininkų bei jų draugų įsižiūrėtas.
Kuris laikas erdve ir namiškių dėmesiu dabar jam tenka dalintis su gerokai didesniu jaunu juoduoju rusų terjeru Toru. Nors senjoras ir nelabai patenkintas, su naujoku nedraugauja, bet toleruoja.
Kilmingą šunį Torą Ančerevičių šeima prieš metus nusipirko už 900 eurų ir nemano, jog tai labai dideli pinigai, juolab kad veislė itin reta, Kretingoje gyvena vos du tokie šunys.
Toras tris keturis kartus per savaitę lanko profesionalias kinologo dresūros pamokas, todėl sėkmingai pasirodo Lietuvoje organizuojamose šunų parodose ir jau yra tapęs Lietuvos jaunimo čempionu.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą