Parlamentaras Valdemaras Valkiūnas agitavo balsuoti už kolegės Dalios Asanavičiūtės inicijuotas pataisas, kurias savo parašais parėmė įvairių frakcijų atstovai. Anot V.Valkiūno, lietuvių kalba yra lietuvybės išlikimo pagrindas.
Jo teigimu, pagirtina, jog iniciatyvos ėmėsi politikė, kuri, kaip ir jis, į Lietuvą grįžo iš emigracijos. Esą buvę emigrantai geriau nei visą gyvenimą Tėvynėje gyvenę tautiečiai, supranta pavojus, kylančius dėl nepagarbos valstybinei kalbai.
Seimo nario teigimu, toks įstatymas turėjo būti priimtas jau seniai. Pavyzdžiui, Latvijoje valstybinės kalbos įstatymą privalo laikyti net valytojai.
„Aš irgi laikiau ir niekas dėl to neniurzgėjo. Tačiau Lietuvoje liberalai nori padėti „boltams" ir kitiems", - pridūrė V.Valkiūnas.
Parlamentaras Vilius Semeška akcentavo, kad į Lietuvą ilgesniam ar trumpesniam laikui gyventi atvažiuoja įvairių tautybių asmenų. Nemažai jų stengiasi mokytis mūsų kalbos, integruotis į valstybės gyvenimą.
Tačiau kai kurie piktybiškai nesimoko, nes atvažiavo tik „užsidirbti bei pasibūti". Pasak parlamentaro, tikrai nesunku išmokti lietuviškai kalbėti bent minimaliai (o priėmus pataisas daugeliu atvejų to tik ir būtų reikalaujama), nes esą ne vienas, nuvažiavęs pailsėti, tarkime, į Ispaniją, vos per savaitę išmoksta pasisveikinti, ką nors restorane užsisakyti ispaniškai ir t.t.
„Lietuviai turi turėti teisę savo Tėvynėje gauti paslaugas lietuviškai", - pabrėžė V.Semeška.
Anot D.Asanavičiūtės, projektas parengtas atsižvelgiant į augantį imigrantų kiekį Lietuvoje per paskutinius kelerius metus, o ypač - po Rusijos pilno masto karo Ukrainoje pradžios.
Taip pat pastebimas ir didėjantis imigrantų skaičius iš vidurio Azijos valstybių - Kirgizijos, Tadžikistano, Uzbekistano ir kt.
„Atkreiptinas dėmesys, kad vis daugiau yra susiduriama su užsienio, o ypač rusų kalba, kuomet siekiama gauti paslaugas ar prekes.
Manoma, kad Lietuvos piliečiai turi turėti teisę sulaukti aptarnavimo valstybine kalba - 2021 m. Statistikos departamento skelbti gyventojų surašymo rezultatai atskleidė, jog rusų kalbą moka apie 60 proc. visų Lietuvos gyventojų, tad net 40 proc. Lietuvos gyventojų yra priversti susidurti su aptarnavimu jiems nesuprantama kalba.
Projekto tikslas - užtikrinti vartotojų galimybę gauti aptarnavimą valstybine kalba", - teigiama pataisų aiškinamajame rašte.
Vakar iš Seimo tribūnos D.Asanavičiūtė kolegoms kalbėjo, kad įstatymo projektas „gimė ne iš paniekos žmonėms, kurie atvyksta į mūsų šalį: vieni bėgdami nuo karo, kiti, ieškodami geresnio gyvenimo".
„Gimė šis projektas ir iš pagarbos mūsų valstybei bei tiems žmonėms, kurie atvyksta. Mūsų valstybinė kalba vis dėlto yra lietuvių kalba. Ir turime suprasti žmones, kurie nemoka nei rusiškai, nei kitos kalbos: jie turi teisę būti aptarnaujami lietuvių kalba.
Projektas atsirado ir iš pagarbos žmonėms, kurie atvyksta, nes lietuvių kalbos mokėjimas bent jau žemiausiu lygiu pagerintų jų socialinę padėtį čia, Lietuvoje, pagerintų jų gebėjimą integruotis, siekti karjeros, didesnių pajamų ir tuo pačiu padėti šaliai, iš kurios atvyko. Juo labiau, jei tai yra kariaujanti šalis", - dėstė Seimo narė.
Beje, išimtys dėl lietuvių kalbos mokėjimo galėtų būti taikomos Mokslo ir studijų įstatyme numatytais atvejais, kai reikalavimas mokėti valstybinę kalbą laikomas nepagrįstu teisės dirbti ribojimu. D.Asanavičiūtė paaiškino, kas turime mintyje.
„Noriu priminti, kad šis įstatymas - ne apie tai, jog privalo lietuviškai mokėti dirbantys darbą sandėlyje, virtuvėje ar kitur, kur nėra tiesioginio bendravimo su klientu.
Šis reikalavimas atsiranda tik tiems, kurie tiesiogiai bendrauja su klientu", - akcentavo parlamentarė.
Negana to, siūloma, kad įstatymas įsigaliotų tik nuo 2026 m. sausio, todėl atvykusiems į Lietuvą bus laiko išmokti lietuviškai bent A1 lygiu, kuris yra pats žemiausias.
Tačiau kategoriškai prieš pataisas pasisakė parlamentarė, teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska (Ewelina Dobrowolska).
„Svarbu suprasti, ką toks reguliavimas reikštų de facto. Tikslas - tikrai sveikintinas: išplėsti valstybinės kalbos vartojimą bei užtikrinti jos apsaugą.
Bet de facto toks reguliavimas reikštų kelis dalykus. Pavyzdžiui, Tautų mugėje ar Kaziuko mugėje parduodamas saldainius estas turėtų mokėti valstybinę kalbą ir galėtų gauti baudą, jei jos nemoka.
Ukrainietė, parduodama Lietuvoje savo rankų darbo vyšyvanką ir aptarnaudama anglų kalba, gautų baudą. Nes įstatymas būtų susijęs ne tik su trečiųjų šalių kalbomis, bet ir su anglų kalba", - kalbėjo E.Dobrovolska, ragindama kolegas balsuoti prieš.
Tačiau po svarstymo už pataisas balsavo 100 Seimo narių, prieš - 5, 14 susilaikė. Liko priėmimo stadija.
Didžiausio pavežėjų tinklo „Bolt“ Lietuvoje vadovas Andrius Pacevičius LRT sakė, esą priėmus pataisas nukentėtų klientai: mažiau vairuotojų galėtų užsiimti šia veikla, todėl žmonėms paslaugų galėtų tekti laukti ilgiau ar net mokėti brangiau. Vairuotojų neva negalima priversti mokytis lietuvių kalbos, mat jie dirba ne pagal sutartį.
Tačiau Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas Audrius Valotka pastebėjo, kad lietuviškai aptarnaujančius asmenis gali priversti patys klientai: „Mes turime būti principingesni, labiau vertinti savo kultūrą, savo kalbą ir bendrauti su tais užsieniečiais lietuviškai“.
Pasak jo, mūsų integracinės pastangos ir gebėjimai yra apgailėtini, bet ne valstybė visus atvykėlius turi išmokyti kalbėti lietuviškai, nes darbuotojo kvalifikacija yra darbdavio atsakomybė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą