Pajūrio perlas su pretenzija tapti kurortu: vasarą Karklėje gyventojų padaugėja 10 kartų

Šiltomis dienomis Karklėje gyvenimas verda: praeina į žygius išsiruošę stovyklautojai, rankšluosčius ant pečių užsidėję vasarotojai, kavinėse ramiai kavą geria atvykėliai. Fone girdisi jūros ir medžių ošimas ir statybinių prietaisų kalimas. Statybininkai čia taip pat zuja – intensyviai statomi keli pastatai.

Turizmo specialistai tikina, kad pajūrio kaimui visgi teks apsispręsti, ar tapti dar viena turistautojų pamėgta vietove, tačiau neišvengiamai aukoti vietos gyventojų ramybę, ar kiek įmanoma laikytis autentiškumo.

Nuo kempingo iki viešbučio

Šiuo metu populiarios poilsio registracijos svetainės siūlo per dvidešimt vietų apsistoti Karklėje. Pasirinkimas – nuo kempingų palapinei iki prabangių viešbučių. Tačiau ir čia vietų savaitgaliams – vos viena kita.

Booking.com sistema rodo, kad artimiausią savaitgalį užimtumas Karklėje siekia per 90 proc. Kai kurie svečių namai nebeturi vietų visai vasarai.

„Karklę renkamės jau antrus metus. Atsivežame čia dviračius, daug laiko leidžiame aktyviai, pavyzdžiui, nuvykstame iki Palangos. Vakar skyrėme vakarą Palangos parko pažinimui. Šiandien ketiname nuvykti iki Klaipėdos senamiesčio pavakarieniauti. Nuo ryto vaikai maudosi jūroje. Žavi, kad čia nėra tos komercijos tiek, kiek, pavyzdžiui, Palangoje. Pernai neatsidžiaugėme radę pajūrio miškus. Ir viskas – tik pravėrus vartelius. Vaikai per dienas statė pilis, mirko. Jokio nereikalingo triukšmo, perpildyto paplūdimio, kur net nėra, kur atsisėsti. Karklė mums pasirodė tobula“, – su 15min pastebėjimais iš atostogų Karklėje dalijosi vilniečiai Andrius ir Asta. Jie pasidžiaugė, kad čia yra ir maitinimų vietų – veikia kelios kavinės.

Į pajūrį – traukiniu

Anot Klaipėdos rajono Turizmo informacijos centro vadovės Daivos Buivydienės, Karklė iš tiesų turi visas galimybes pretenduoti tapti kurortine teritorija. Šio statuso ji galėtų siekti drauge su greta esančiais Kukuliškiais, Nemirseta.

„Čia yra turistų traukos objektų, paplūdimių su suoleliais, šiukšlinėmis. Savivaldybė siekia, kad paplūdimiuose atsirastų ir gelbėtojai“, – vardijo D.Buivydienė.

Didžiausia naujiena pašnekovė įvardijo vadinamąjį pajūrio ekspresą: galimybę traukiniu pasiekti Karklę. „Vilnietis, sugalvojęs vykti į pajūrį – Nidą, Palangą ar Karklę – nusiperka traukinio vadinamojo pajūrio ekspreso bilietą. Jei vyksta iki Palangos – išlipa Kretingoje iš traukinio. Ten jo laukia autobusas iki Palangos. Jei į Nidą ar Karklę – išlipa Klaipėdoje ir toliau kelionę tęsia autobusais. Taigi šiemet mums pavyko pasiekti, kad ir Karklė būtų šiame maršrute. Stebime, kaip sekasi, ir džiaugiamės, kad keliautojų yra“, – pasakojo Klaipėdos rajono TIC vadovė.

Ji pastebėjo, kad Karklę dažniau renkasi šeimos su mažais vaikais. Šiemet jiems atvertas ir batutų parkas. „Apgyvendinimo sektorius tikrai gerai išvystytas. Neseniai apžiūrėjome. Nuo kuklaus iki tikrai prabangaus. Yra ir vidiniai kiemeliai su baseinais“, – vardijo D.Buivydienė.

Ji pastebėjo, kad Karklę dažniau renkasi šeimos su mažais vaikais. Šiemet jiems atvertas ir batutų parkas.

Visgi, anot jos, tam, kad Karklė galėtų įgyti kurortinės teritorijos statusą, reikia atitikti kelias sąlygas, kurių dar šis kaimas nepajėgus įgyvendinti. Viena jų – turėti gydymo įstaigą. „Dabar yra keli privačių paslaugų tiekėjai, pavyzdžiui, jogos, masažų, tačiau to nepakanka“, – aiškino specialistė.

Kurortinėje teritorijoje turėtų būti ir policijos budėtojų, gelbėtojų. Tačiau lemiamas veiksnys – vietos gyventojų, Pajūrio regioninio parko pritarimas.

Seniūnaitė: „Svarbu, kaip paveiktų vietinius“

Karklės seniūnaitė Rasa Bučienė pasakojo, kad šiltuoju sezonu kaimas gyventojų skaičiumi praturtėja kone dešimt kartų. Vietiniai gyventojai tai pajaučia ne tik dėl paaktyvėjusio automobilių srauto, bet ir atsukę vandens čiaupą. Neretai susiduriama su vandens stygiumi.

„Nemanau, kad vietiniai reaguotų blogai, jei čia atsirastų kurortinė teritorija. Kažkada jau buvo diskusija, bet neatitikome tam tikrų kriterijų. Tačiau svarbu įvertinti, ir koks poveikis būtų aplinkai, vietos gyventojams. Ar ne patirs dėl to daugiau nepatogumų“, – svarstė pašnekovė.

Anot R.Bučienės, vietos gyventojai didžiuojasi šios vietovės gamtinėmis vertybėmis ir laukia čia atvykėlių, kurie vertina gamtą, pasivaikščiojimą miško takais. „Ne pavalgyti ar išgerti, o pajusti buvimą gamtoje. Aktyviai joje leistų laiką, nes turime puikius sveikatingumo takus, gražių vietovių“, – vardijo vietos gyventoja.

Karklėje šiuo metu gyvena apie 300 žmonių. Maždaug dešimtadalis jų susijęs su turizmo verslu. Skaičiuojama, kad vasaros savaitgaliais Karklėje gali būti ir apie 3000 žmonių.

Skatina rinktis dviračius

„Gal jūs neruoškite tos publikacijos – ir taip čia daug žmonių“, – juokavo Pajūrio regioninio parko vadovas Darius Nicius.

Anot jo, žmogus visada įpratęs viską lyginti. „Kai šalia Palanga, Nida – neišvengiamai imi lyginti ir Karklę. Jei imtume krepšinio terminus – tai Palanga būtų lyg NBA lygoje, o Karklė iki tos lygos netraukia. Tai kaimas su visais kaimui būdingais atributais. Tačiau kartu turintis galimybę kur nors eiti“, – svarstė pašnekovas.

Anot jo, natūralu, kad keičiasi Karklė, potencialo gerinti infrastruktūrą yra.

„Pagal tai, ką matome dabar, vystosi į gyvenamąją / rekreacinę teritoriją. Dalis būstų savininkų čia gyvena, dalis nuomoja. Kyla klausimas, kur turi sukti: ar likti kaip gyvenamoji zona, ar kaip rekreacinė teritorija. Atsakius į šį klausimą, žinotume, kur link turi judėti ir infrastruktūra“, – vardijo D.Nicius.

Kartais poilsiautojai stebisi, kodėl nėra paplūdimiuose stacionarių tualetų, geriamojo vandens. Tenka paaiškinti, kad čia paplūdimiai – natūralūs arba dar vadinami – laukiniai.

„Lazda turi du galus. Kuo daugiau bus infrastruktūros, tuo daugiau bus žmonių. Jau dabar tendencija tokia, kad vasarą geru oru lankytojų yra daugiau, nei yra galimybių priimti“, – pastebėjo D.Nicius.

Karklės seniūnaitė tikino, kad siekiamybė – pritraukti keliautojus atvykti čia dviračiais, kitais būdais. Tačiau, kaip pastebėjo parko vadovas, prekiauti kava čia norinčiųjų netrūksta, tačiau dviračių nuomotojų – nėra.

„Aikštelių automobiliams yra. Tačiau tokia tendencija – kiek jų įrengsi, jų vis tiek nepakaks. Taigi reikia ieškoti būdų, kaip paskatinti keliauti žmones kitaip“, – teigė D.Nicius.