Mokslinė sensacija Atlanto dugne: išgautas unikalus mantijos mėginys žada perversmą energetikoje

Šis pasiekimas atveria naują puslapį supratime apie planetos vidinę sandarą, klimato kaitą ir net gyvybės atsiradimo procesus.

Žurnale Science paskelbto tyrimo duomenimis, darbai buvo atliekami iš mokslinio laivo „JOIDES Resolution“ denio Atlanto masyvo rajone, netoli Vidurio Atlanto kalnagūbrio. Mokslininkams pavyko į paviršių iškelti 1268 metrų ilgio uolienų gręžinį. 

Tai giliausias tiesioginis viršutinės mantijos mėginys, kada nors gautas žmonijos istorijoje. 

Iki šiol visi bandymai pasiekti šį sluoksnį duodavo tik ribotus rezultatus – pavykdavo įsigręžti ne giliau kaip 200 metrų, o mėginiai būdavo fragmentiški ir neišsamūs.

Mantijos paslaptys: uolienos, kurios formuoja planetą

Mantija – tai po Žemės pluta esantis karštų uolienų sluoksnis, sudarantis apie du trečdalius planetos masės ir daugiau nei 80 % jos tūrio. 

Nepaisant jos svarbos, mantijos sudėtis ilgą laiką išliko paslaptimi. Mokslininkams tekdavo pasikliauti tik magmos į paviršių išneštais uolienų fragmentais. 

Naujoji gręžinio šerdis pirmą kartą leido tiesiogiai pamatyti, kaip mantijos sudėtis keičiasi didėjant gyliui.

Išanalizavus mėginį nustatyta, kad jis daugiausia susideda iš serpentinizuoto peridotito su gabro intarpais. 

Tyrimai parodė, kad šios uolienos jau prarado didelę dalį elementų, kurie praeityje buvo panaudoti vandenyno plutos formavimui. 

Tai ne tik atskleidžia sudėtingus magmos judėjimo kelius po vandenyno dugnu, bet ir suteikia vertingų žinių apie pačią Žemės evoliuciją. 

Mantija atlieka lemiamą vaidmenį procesuose, vykstančiuose planetos paviršiuje, ypač kalnų formavimosi ir ugnikalnių aktyvumo srityse.

Vandenilis ir gyvybės užuomazgos ekstremaliomis sąlygomis

Vienas įspūdingiausių atradimų – aktyvi mantijos uolienų sąveika su jūros vandeniu. 

Vadinamojo serpentinizacijos proceso metu mineralai transformuojasi ir išskiria molekulinį vandenilį. Mokslininkų teigimu, šis vandenilis yra pagrindinis elementas, palaikantis gyvybę ekstremaliomis sąlygomis. 

Netoli gręžimo vietos esančiame hidroterminiame lauke „Lost City“ šiltos srovės, prisotintos vandenilio ir metano, užtikrina mikroorganizmų egzistavimą visiškoje tamsoje.

Mokslininkai kelia hipotezę, kad būtent tokios sąlygos galėjo prisidėti prie gyvybės atsiradimo ankstyvojoje Žemėje. 

Be to, šis mechanizmas gali veikti ir kituose dangaus kūnuose, pavyzdžiui, Jupiterio ar Saturno palydovuose, kur po ledo sluoksniais tyvuliuoja vandenynai. 

Kartu su gyvybės kilmės tyrimais, šis atradimas suteikia vilties ir energetikos sektoriui – mantijoje susidarantis „auksinis“ vandenilis ateityje gali tapti potencialiu švarios energijos šaltiniu.

Šaltinis: Econews / Science