Paleisti iš Baltarusijos politiniai kaliniai atsisako vykti į Lietuvą: sėdi pasienyje

Pasienio kamerų užfiksuota, kaip prie atitvarų sėdi vyras, kaip manoma, kalinio rūbais, o šalia jo stovi kostiumu apsirengęs kitas vyras.

„Naša Niva“ duomenimis, tai – Baltarusijos opozicionierius M.Statkevičius.

15min šaltinių duomenimis, M.Statkevičius pasienyje liko ne vienas – kartu su juo į Lietuvą vykti nepanoro Minsko režimo kalintas Baltarusijos filosofas Vladzimiras Mackevičius, profsąjungų lyderis Henadzijus Fedynyčius, baltarusių pilietinės kampanijos „Europos Baltarusija“ aktyvistas Maksimas Viniarskis.

Šiuo metu jie yra neutraliame pasienio ruože.

„Žinau informaciją dėl vieno“

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas 15min patvirtino, kad vienas iš politinių kalinių atsisako eiti į Lietuvą.

„Žinau informaciją dėl vieno, kuris yra arčiau Baltarusijos punkto (...) Ten jau Baltarusijos teritorija, kur jis yra. Neutralios teritorijos nėra. Yra tiesiog Baltarusija ir Lietuva, ir jis yra Baltarusijos pusėje“, – kalbėjo R.Liubajevas.

Žmona nuspėjo protestą

Šių metų birželį interviu 15min davusi M.Statkevičiaus žmona Marina Adamovič, paklausta ar jis galėtų tęsti kovą su režimu užsienyje, sakė, tuo abejojanti.

„Žinote, reikia suprasti, koks žmogus yra Mikalajus. Jei jis padarė tokį gyvenimo sprendimą, jis laikysis jo iki galo. Tą daro visiškai be patoso – tiesiog negalėtų elgtis kitaip. Sustabdyti tokį žmogų reikštų atimti iš jo visą esybę“, – tuomet kalbėjo ji.

M.Adamovič atskleidė, kad dar 2011 metais jis buvo spaudžiamas kreiptis malonės, tačiau nesutiko. Tas pats pasikartojo ir vėliau – po 2020 metų.

„Tuo metu dar galėjome susirašinėti, ir jis man aiškiai pasakė: jokios kalbos, jis niekada nepasirašys tokio kreipimosi. Būtų keista ir juokinga tiesiog imti ir tuo nubraukti visą jo gyvenimą, – taip jis sakė“, – pasakojo M.Statkevičiaus žmona.

Skirta makabriška bausmė

Ne kartą kalintas politikas paskutinį kartą buvo suimtas prieš 2020 rinkimus, kuriuose kėlė kandidatūrą į prezidento postą. Kol šalyje vyko protestai, jam skirta makabriška 14 metų kalėjimo bausmė.

Pirmą kartą jį suėmė 1999 metais po „Laisvės maršo“. Tačiau tuomet, spaudžiant tarptautinei bendruomenei, įvyko tai, kas dabar atrodytų visiškai neįmanoma – buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau galiausiai jam buvo skirta bauda.

Vėliau jis buvo areštuotas 2004 metais, jam skirta laisvės apribojimo bausmė.

2010 metais jis kandidatavo prezidento rinkimuose, jų dieną buvo suimtas ir nuteistas 6 metams, tačiau buvo paleistas po 5.

Paskutinį kartą savo kandidatūrą į prezidento postą jis kėlė 2020 metais – tuomet jis pasiūlė įgyvendinti „protesto kandidatų“ koncepciją ir buvo vienas iš jų. Vis dėlto tąkart oficialiai buvo užregistruota tik Sviatlana Cichanouskaja.

Mikalajų areštavo gegužės 31 dieną – likus pustrečio mėnesio iki rinkimų. Šį kartą jam skirta griežčiausia bausmė – net 14 metų kalėjimo ypatingojo režimo pataisos darbų kolonijoje.