Pamačiusi, kad pensijos sulaukęs sūnus negalės iš fondo atsiimti visų sukauptų pinigų, motina įsiuto: lieka viena išeitis

Nors žmonės ir toliau skundžiasi jiems nepriimtina pensijų kaupimo antroje pakopoje sistema, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos atstovai su pokyčiais nesutinka – sistemai reikia stabilumo.

Sukaupė, o pasiimti negali

Į naujienų portalą lrytas.lt kreipėsi ponia Valentina, papasakojusi, kad jos į pensiją išėjęs 65 metų sūnus pensiniame fonde sukaupė virš 5 tūkst. eurų. Nuėjęs į banką vyriškis sužinojo, kad dabar visų pinigų iš karto atsiimti negalės, nes peržengta 5 tūkst. eurų riba. Lieka viena išeitis – pasirašyti anuitetą ir dvidešimčiai metų išdalyti sukauptus pinigus. Taip jos sūnus kas mėnesį gautų po keliasdešimt eurų iki kol sulauktų 85 metų.

Tačiau ponia Valentina iškėlė klausimą: „Kiek dabar Lietuvoje rasime 85 metų vyrų?“

Jos manymu, nėra teisinga, kad sulaukus pensijos į asmeninę sąskaitą visus sukauptus pinigus iš karto persivesti gali tik tie, kurie fonduose sukaupė iki 5 tūkst. eurų. Anot jos, ši sistema turi būti keičiama, nes pasirašyti anuitetą nori ne visi.

„Ar dabar sūnui bus šilčiau, kad jo vaikai po mirties gaus tuos pinigus? Juk dar infliacija! Kaip keitėsi butų, namų kainos, juk ta suma nuvertės, o žmogui reikia gyventi dabar, ne po 20 metų. Bet tu pinigų paimti negalima“, – piktinosi Valentina.

Pyko ji ir ant sūnaus, kad šis kaupė ir nepasidomėjo visa esama tvarka, o dabar tų pinigų atsiimti nebegali ir aiškintis situacijos nenori. Tačiau Valentina aršesnė. Ji sūnaus prašymo, dėl šios situacijos nesirūpinti ir nesivarginti, nepaklausė. Anot jos, šią problemą reikia viešinti ir įstatymus keisti.

„Sūnus man sako: mamyt, ar tu proto turi? O aš sakiau: o ką tu turi? Tu išvis besmegenis“, – pokalbį su sūnumi prisiminė Valentina.

Panašių istorijų daug

Tokių žmonių, įkliuvusių į esamą pensijų fondų sistemą, anot socialdemokrato Gintauto Palucko, yra labai daug.

„Turiu dešimtis laiškų, kuriuose žmonės pasakoja savo istorijas. Pavyzdžiui, žmogui buvo daryta stuburo operacija ir jam reikalinga reabilitacija. Jis nori išsaugoti sveikatą, vaikščioti, bet negali pasiimti dabar jam reikalingų pinigų iš pensijų fondų. O pasirašęs anuitetą gaus po 18 eurų per mėnesį. Bet, jeigu žmogus nepradės vaikščioti, taps neįgalus, jam tie 18 eurų bus kaip šuniui penkta koja – nereikalingi“, – portalui lrytas.lt patikino jis.

Anot G.Palucko, apie siūlymus leisti pasitraukti iš pensijų fondų yra susidaręs klaidingas mąstymas. „Užstringame įsivaizdavime, kad, jei leisime žmonėms pasitraukti ir pasiimti tuos pinigėlius, jie „skalbenkę“ nusipirks ir ištaškys tuos pinigus. Bet juk yra įvairios situacijos“, – sakė Seimo narys.

Socialdemokratai šių metų pradžioje jau siūlė leisti žmonėms bet kada pasitraukti iš antrosios pensijų kaupimo pakopos ir atsiimti sukauptus pinigus. Tačiau balandžio 29 d. Seimas pasiūlymą atmetė.

„Galbūt pensijų fondų lobistai stipresni, o gal kolegoms trūksta jautrumo vertinant gyvenimiškas situacijas“, – svarstė to priežastis G.Paluckas.

Teiks naują pasiūlymą

Dabar socialdemokratai rengia naują pasiūlymą – iš pensijų fondų leisti bet kada pasitraukti tiems, kurie bus tuo metu sukaupę iki 5 tūkst. eurų, nes, kaip sakė G.Paluckas, pasirašius anuitetą prie pensijos pridedami 15–25 eurai nieko neišgelbės.

„Tikiuosi suminkštinti kolegų širdis bent šiuo pasiūlymu, nes nesuprantu, kodėl reikia gelbėti turtingus asmenis, kuriems niekas negresia ir tas dalyvavimas pensijų fonduose jiems tikrai apsimoka, o tuos žmones, kurie yra ekonomiškai silpniausi, laikyti kaip patrankų mėsą pensijų fonduose, kad jie užtikrintų didesnę grąžą turtingiems asmenims. Tai nesąžininga.

Bandyti išskaidyti riziką tikrai buvo politinė mada. Bet visa Europa šia mada jau persirgo, estai priėmė sprendimą trauktis. Visi mato, kad mažas pajamas gaunantiems asmenims nėra iš to jokios naudos.

Negalime tų žmonių laikyti įkaitais, o dalyvavimas pensijų fonduose jų neišgelbės. Tai akivaizdu. Tie, kurie dalyvavo pensijų kaupime 15 metų ir pasirašė pensijų anuitetus, gauna „kapeikas“. Kai žmonės pasirašo anuitetus ir sužino tos periodinės išmokos sumą, tik šypteli ir ašarą braukia“, – piktinosi G.Paluckas.

Šį naują pasiūlymą su 5 tūks. eurų riba socialdemokratai teiks jau netrukus. Liko tik viską surašyti ir ištaisyti esančias spragas. Viena iš jų, kurią įvardijo G.Paluckas, yra ta, kad net ir laikinai Lietuvoje dirbantys užsieniečiai automatiškai įtraukiami į kaupimą antroje pensijų pakopoje. „Jie nesusigaudo, nėra informuojami, „pakaba“ pensijų fonde metus ir išvažiuoja, o virtuali pensijų sąskaita toliau sukasi nebepildoma. Reikia tai paimti ir sutvarkyti“, – aiškino politikas.

G.Paluckas sakė, kad sudėti ginklų, kol kovos baigtis neaiški, dar nesiruošia. Parengus naują siūlymą ieškos sąjungininkų, planuoja Seimo nariams net rodyti žmonių siųstus laiškus.

„Gal praregės. Reikia, kad pažiūrėtų, kokios yra realios žmonių istorijos, kad ne tik apie save galvotų. Ta moderni finansinė vergovė turėtų būti ir liberalams svetima. Nesuprantu, kodėl neleidžiama žmonėms disponuoti savo turtu. O dabar dalyvavimas privalomas, išėjimas – negalimas“, – teigė jis, pabrėždamas, kad jei nebus priimtas ir šis naujas siūlymas, galvos kitų.

Nuomonės susikerta

Tačiau Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovo Tado Gudaičio nuomone, esama pensijų fondų sistema yra gera ir jos keisti dabar tikrai nereikia, tad ir ruošiamam naujam socialdemokratų siūlymui nepritaria.

„Mes kalbame apie pačias mažiausias pajamas gaunančius žmones. Vadinasi, jau žmogaus pensija iš pirmosios pensijų pakopos bus labai maža ir dar mes jam siunčiame žinutę – pravalgyk sutaupytus pinigus, bet netaupyk toliau.

Toks veiksmas valstybei ilguoju laiktotarpiu kainuotų papildomas išlaidas, nes to žmogaus pensija iš „Sodros“ bus maža. Pravalgysime pinigus šiandien, o valstybė turės remti tuos žmones vėliau“, – portalui lrytas.lt kalbėjo T.Gudaitis.

Anot jo, apskritai kaupiamoji pensijų sistema yra per dažnai keičiama, o tai skatina žmones ja nepasitikėti ir mažina norą kaupti. „Dabar pensijų antrajai ir trečiajai pakopai yra apie 17 metų, o galime suskaičiuoti virš 10 šios sistemos pakeitimų“, – įvardijo T.Gudaitis.

Jis taip pat turi atsaką ir G.Palucko iškeltai problemai dėl į pensijų kaupimą įtraukiamų užsieniečių. Anot T.Gudaičio, užsieniečiai, lygiai taip pat kaip ir lietuviai, turi teisę per pusę metų nuo įtraukimo atsisakyti kaupti antroje pensijų pakopoje, tad čia problema ir išnyksta.

„Tikiuosi darbdaviai yra atsakingi ir supranta, kad žmogus atvažiavo į Lietuvą padirbti 3–5 mėn. ar metus. Tad ir jų finansininkai turėtų pakonsultuoti dirbančius užsieniečius“, – aiškino T.Gudaitis, pripažindamas, kad visgi pensijų fondų tikslinė auditorija yra ne ši. – Užsienietis, padirbęs Lietuvoje pusę metų, nėra tas klientas, kurio norime. Norime, kad mūsų klientas būtų Lietuvos pilietis, kuriam rūpi susikaupti papildomų lėšų savo pensijai, o ne tik tikėtis, kad iš gaunamos „Sodros“ pensijos jis pragyvens.“

Estai jau noriai traukiasi iš pensijų fondų, tačiau T.Gudaitis rekomenduoja jų pavyzdžiu nesekti. Anot jo, tokia priimta pensijų kaupimo reforma buvo labai radikali, o ir estų Vyriausybė, priėmusi tokį pokytį, buvo skandalinga.

„Ta Vyriausybė priėmė daug nevienareikšmių sprendimų, tarp jų ir šitą. Ji jau nebevadovauja Estijoje, dėl korupcijos skandalų buvo priversta pasitraukti iš valdžios. Toks Estijos sprendimas dėl pensijų fondų yra kritikuojamas ir pasaulio organizacijų: Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), Tarptautinio valiutos fondo (TVF).

Ką estų valdžia padarė? Ji tuos pinigus, kurie skirti šalies ateities demografinėms problemoms spręsti, leido žmonėms pasiimti dabar ir įsigyti padėvėtus dyzelinius automobilius, nusipirkti naują šaldytuvą ar televizorių. Tai be galo trumparegiškas sprendimas, dėl to jis ir sulaukia kritikos“, – kalbėjo T. Gudaitis.

Jis akcentavo, kad tie estai, kurie nori atsiimti sukauptus pinigus iš pensinių fondų, privalo dar sumokėti 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio nuo pasiimamos sumos.

„Tai buvo tos valdžios noras tokiu būdu dar ir pasipildyti biudžetą savo populistiniams sprendimams įgyvendinti“, – sakė jis, pabrėždamas, kad Lietuva dabar dėl pensijų fondų verčiau turėtų siekti tęstinumo ir stabilumo.

Lrytas.lt primena, kad Estijos Pensijų centras dar kovo pabaigoje paskaičiavo, jog iš antrosios pensijų fondų pakopos panoro pasitraukti virš 150 tūkst. žmonių.