Papūgoms, stručiams, povams ir fazanams siūloma suteikti domestikuotų gyvūnų statusą
Į šį statusą galėtų pretenduoti gyvūnai, kurie per nelaisvės veisimo procesą „įgyja žmogaus poreikiams pritaikytų savybių“.
Įstatymo pataisas sausio mėnesį Seimui pateikęs Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika mano, kad jas priėmus sumažėtų teisinių problemų, nes šiuo metu tokie gyvūnai nepriskiriami nei laukiniams, nei domestikuotiems.
„Tai ypač aktualu gyvūnams, kurie, kaip fazanai ar papūgos plačiai naudojami dekoratyviniais tikslais.
Įstatymo pakeitimas turės teigiamą poveikį ir kitiems gyvūnams, kurie nėra tradiciškai laikomi naminiais, tačiau yra veisiami nelaisvėje ir naudojami žmogaus reikmėms, pvz., putpelėms, stručiams, povams, kurie per kelias kartas nelaisvėje adaptuojasi žmogaus aplinkoje.
Jie būtų aiškiai pripažįstami domestikuotais“, – aiškina Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys K. Mažeika.
Šiuo metu Lietuvos teisės aktai reikalauja, kad domestikuotas gyvūnas būtų genetiškai modifikuotas per selektyvų veisimą. Tačiau šis apibrėžimas neapima gyvūnų, kurie per kelias nelaisvės kartas įgyja elgesio ir fiziologinių savybių, pritaikytų žmogaus poreikiams.
Auginantiems povus gali grėsti baudos
Seimui pateikdamas Laukinės gyvūnijos įstatymo pataisas K. Mažeika sakė, kad jos labiau susijusios su gyvūnų gerove.
Parengti projektą parlamentarą paskatino diskusijos su paukščių augintojų ir kitų gyvūnų augintojų asociacijomis, veterinarijos gydytojais, aplinkosaugininkais.
Anot parlamentaro, pernai nuo lapkričio pasikeitė domestikuotų gyvūnų ir jų pripažinimo reglamentavimas, nes į mūsų teisę yra perkeltos griežtesnės Europos Sąjungos (ES) reglamento nuostatos.
„Ir kas atsitiko? Atsitiko tai, kad dabar Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvūnų globos centre turime šimtus konfiskuotų gyvūnų. Daugiausiai tai yra papūgos, fazanai – tie, kurie visada buvo laikomi sodybose“, – iš Seimo tribūnos sakė K. Mažeika.
Jis pastebėjo, kad gyventojai, kurie dėl grožio augina, pvz., povą, gali sulaukti ir solidžių baudų.
„Įdomiausia galėtų būti turbūt tai, kad, pavyzdžiui, kaimo turizmo sodyboje, kuri užsiima renginių organizavimu, jeigu dėl grožio vaikščios toks paukštis, pvz., povas ir kažkas pasiskųs dėl triukšmo, ar dėl to, kad jis ten gal ne vietoje vaikšto, atvažiavus inspekcijai, tokiam juridiniam asmeniui gali grėsti bauda iki 7 tūkst. 500 eurų.
Esame sveiko proto valstybė ir tikrai tie pertekliniai reikalavimai, baudos ir tokie neadekvatūs dalykai turbūt nėra tikslas, kad žmonėms uždraustume, baustume ir neleistume auginti mažos papūgos, ar kokio nors fazano“, – sakė K. Mažeika.
Priėmus įstatymo pataisas, anot jo, pvz. putpelės, papūgos, stručiai, povai būtų pripažinti domestikuotais gyvūnais.
„Tai natūraliai ir yra įvykę per daugybę dešimtmečių, nes yra pasikeitusi ir spalva, ir visa kita, daugeliu atvejų net ir elgsena. Todėl tikrai siūlome ištaisyti šias klaidas, kurios dažnai žmonėms sukelia tikrai didelius ne tik emocinius, bet ir finansinius nuostolius“, – sakė K. Mažeika.
Jo teigimu, Europos Sąjungos (ES) teisės aktai palieka šalims narėms lankstumą nustatyti griežtesnes arba švelnesnes gyvūnų laikymo taisykles. Daugelyje ES šalių fazanai, papūgos ir kiti dekoratyviniai gyvūnai pripažįstami domestikuotais.
Priėmus įstatymo pataisas, domestikuotais gyvūnais taip pat būtų laikomi gyvūnai, veisiami nelaisvėje keturias ar daugiau kartų, kurių elgesys ir fiziologiniai požymiai yra pritaikyti žmogaus poreikiams.
Šiai kategorijai taip pat siūloma priskirti gyvūnus, „plačiai naudojamus žmogaus reikmėms, įskaitant, bet neapsiribojant, maisto, medžioklės ar dekoratyviniais tikslais.“
Šių metų sausių 14 d. Seimas bendru sutarimu po pateikimo pritarė šioms Laukinės gyvūnijos įstatymo pataisoms, kurios toliau keliaus į Aplinkos apsaugos ir Kaimo reikalų komitetus. Sulakęs Vyriausybės išvadų, projektas Seimo salėje vėl turėtų atsirasti pavasario sesijoje.
Rašyti komentarą