Peticija, raginanti Dalią Grybauskaitę dalyvauti rinkimuose, buksuoja: ką tai rodo apie buvusios prezidentės perspektyvas?

Nors peticijos parašai renkami jau daugiau nei savaitę, kol kas balsų skaičius nesiekia net 10 tūkst. Šiuo metu peticiją pasirašė tik 9200 žmonių.

Tiesa, iš pradžių peticija spurtavo sėkmingai – per vieną savaitgalį surinko daugiau nei 4 tūkst. parašų. Tačiau vėliau pasirašančiųjų įkarštis nuslopo, parašai ėmė kauptis vis lėčiau.

Ką tokie rezultatai parodo apie D. Grybauskaitės galimybes dalyvauti prezidento rinkimuose? Ar buvusi prezidentė turi pakankamai palaikymo, o gal turėtų palikti politikės batelius?

Skaičių sureikšminti nereikėtų

Politologai neslepia, kad skaičiai yra maži, bet jų sureikšminti nevertėtų.

„Tas skaičius iš esmės nieko nerodo. Jis tik rodo, kam politiškai patinka Dalia Grybauskaitė ir kam patiktų jos sugrįžimas į politinę areną. Iš vienos pusės, skaičius yra labai nedidelis, iš kitos pusės, ta peticija nėra tokia aktuali, kad sudomintų didesnį žmonių ratą“, – kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto Jean Monnet profesorius dr. Mindaugas Jurkynas.

Pasak jo, svarbu ir tai, kad pati peticija nėra apklausa ir jos neorganizuoja institucijos: „Tai nėra kažkoks apklausos organizuojamas metodas, šioje peticijoje paskelbta žinia. Kas nori, gali prisijungti, tai natūralu, kad peticiją pasirašė Grybauskaitės simpatikai, ir tas skaičius yra toks, koks yra.“

Politologas Bernaras Ivanovas sako, kad dėmesį atkreipti reikėtų į tai, kas tas peticijas pasirašinėja. Anot politologo, jas pasirašinėja pirmoji Lietuva – vadinamieji hipsteriai, Vilniaus miesto gyventojai ir „sėdmaišininkai su moliūgų late“. O jie maždaug sudaro 400 tūkst. Lietuvos gyventojų.

„Tas palaikymas yra juokingas. Na ir kur koks nors 50 tūkst. iš jų? Na kažkaip nesidėlioja. Suprantate, tie, kurie galėtų be vargo per tris spustelėjimus spustelti savo tą palaikymo varnelę, jie nesuskubo. Todėl 10 tūkst. iš viso apie nieką“, – nuomonę išsakė pašnekovas.

D. Grybauskaitės epocha – praeitis

Kaip sako ekspertas, pati peticija parodo iliuzijas žmonių, kurie įsivaizduoja, kad D. Grybauskaitės fenomenas visuomenėje dar yra stiprus.

Nors žmonės buvusią prezidentę priima kaip savotišką išgelbėtoją, kaip tvirtos rankos turėtoją, politologo teigimu, jos epocha yra praeitis.

„Manau, kad tie žmonės, kurie parengė tą peticiją, įsivaizdavo, kad jie gali buvusią prezidentę spustelti. Peticija – tai spaudimo priemonė Grybauskaitei. Ne, jos nepaspausi šioje vietoje, be to, šita peticija parodo, kad ne tik resurso nėra, bet ir noro pačiai Grybauskaitei“, – kalbėjo B. Ivanovas.

Buvusi prezidentė nenori dalyvauti rinkimuose

Kad D. Grybauskaitei trūksta noro dalyvauti rinkimuose, sako ir politologas Vytautas Dumbliauskas. Anot jo, ji tai pareiškė oficialiai.

„Mažai pasirašančių, nes žmonės gal žino, kad D. Grybauskaitė neketina dalyvauti. Ji tiesiog pareiškė tai oficialiai. Vienu žodžiu, viešojoje erdvėje yra informacija, kad ji neketina dalyvauti“, – sakė politologas.

Tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl žmonės nepasirašo peticijos.

„Tai tada, kokia prasmė pasirašyti, jeigu žinai, kad ji neketina dalyvauti. Ji vis tiek turi savo gerbėjų, tai aš manau, kad ji užsimintų ir būtų daugiau“, – aiškino politologas.

Trečioji kadencija virsta putinizmu

Vis tik kodėl D. Grybauskaitė atsisako dalyvauti rinkimuose? Čia politologai nurodo keletą priežasčių. Viena jų – nenoras gadintis reputacijos. Mat, kaip sako B. Ivanovas, trečioji kadencija virsta putinizmu.

O apie tai ypač prabyla Vakarų politikai. „Kad trečioji kadencija iš eilės neatitinka standartų, apie tai pradeda užsiminti kai kurie politikai ir atstovai Vakaruose. Tai yra posovietinės erdvės manipuliatyvinės technologijos. Kai kažkas pasėdi, kažkas pabūna ir tada trečia kadencija, nes Konstitucijoje taip parašyta“, – aiškino B. Ivanovas.

Antras dalykas, kurį pastebi pašnekovas, yra tas, kad D. Grybauskaitė džiaugiasi ištrūkusi iš vidinių politinių kovų, kompromatų, antikompromatų.

„Visa ta pelkė, iš kurios ištrūkusi ji labai džiaugiasi. Bet kuris politikas, kuris turi fantastišką rentą už Europos komisaro pareigas, bendrai gyvena gerai – džiaugiasi ištrūkęs iš tos pelkės mūsų. Todėl jai motyvacijos čia nėra“, – mintimis dalijosi ekspertas.

Rizika pralaimėti

Kita priežastis – rizika dalyvauti, bet pralaimėti.

„Akivaizdu, kad jai neapsimoka – vis tiek yra rizika pralaimėti. Sako, laikai keičiasi, taigi aš jos vietoje irgi nedalyvaučiau.

Ji dešimt metų išbuvo ir išėjo aukštai pakelta galva ir čia buvo kalbama apie visokius tarptautinius postus tarptautinės organizacijose. Vadinasi, ji vis tiek yra Europos lygio politikė, buvusi komisarė, dabar jai eiti ir rizikuoti…“ – atviravo V. Dumbliauskas.

Be to, šitoje vietoje jis taip pat primena, kad konkurencija tarp varžovų antros kadencijos prezidento rinkimuose buvo sunki.

„Galų gale, antrai kadencijai, kai ji buvo renkama, negali pasakyti, kad ji lengvai laimėjo. Čia buvo keturiolikti metai, (Zigmantas) Balčytis tada dalyvavo rinkimuose ir labai nenorėjo laimėti.

Tai galbūt reikia ir tai turėti galvoje, kad (dabar – Alfa.lt) nebūtų tokia garantuota jos pergalė. Čia susideda daug visokių reiškinių“, – pasakojo pašnekovas.

Vis tik kyla klausimas, jeigu buvusi prezidentė norėtų siekti trečios kadencijos, ar peticija surinktų daugiau parašų. Politologai neslepia – taip, situacija būtų geresnė.

„Situacija būtų tikrai geresnė, bent parašų daugiau būtų surinkusi ir tikrai gal net į antrą turą išėjusi būtų“, – svarstė plitologas.