Po sveikatos įstaigų reformos rajonų ligoninės ištuštės, sako jų vadovai

„Jeigu bus patvirtinti tokie aukšti reikalavimai nuo 2024 metų, kokie šiandien yra projektai, tai gydytojai patrauks iš rajono ligoninių į centrą, niekas tikrai tiek nelauks (iki 2024-ųjų)“, – sakė Lietuvos savivaldybių asociacijos Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Jurbarko meras Skirmantas Mockevičius.

„Tvyro visuotinis nerimas, neapibrėžtumas, abejonės dėl deklaruojamų reformos tikslų ir rezultatų ir jos praktinio vykdymo“, – tvirtino Lietuvos gydymo įstaigų vadovų sąjungos valdybos pirmininkė Violeta Grigienė.

Jie šią savaitę dalyvavo Seimo Sveikatos reikalų komitetų posėdyje, per kurį aptarta asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkos eiga.

Komiteto pirmininkas Antanas Matulas savo ruožtu prašė SAM išgirsti rajonų ligoninių vadovų argumentus, bet akcentavo, kad pertvarka bus vykdoma.

Ne priartins, o atitolins

S. Mockevičius ir kai kurių rajonų ligoninių vadovai akcentavo, kad SAM numatyti nauji kokybės reikalavimai gydymo įstaigoms yra nepasiekiami arba reikalauja perdėm didelių investicijų.

Šakių ligoninės vyriausiojo gydytojo Algirdo Klimaičio teigimu, būtent per dideli kokybės reikalavimai gali dar labiau atitolinti medicinos paslaugas nuo pacientų.

„Reikalavimai chirurgijai, paros chirurgijai pagal pateiktą projektą rajono ligoninei yra neįgyvendinami, net ir regiono ligoninei, net investavus lėšų, kažin ar greitai pavytų pasiekti tokius kriterijus“, – tvirtino jis.

„Mažindami rajonuose paros chirurgijos paslaugas, greičiausiai neteksime ir priėmimo skyriaus budinčio chirurgo ar budinčio pediatro. Nežinau, ar šitas klausimas bus labai teigiamai priimtas rajono gyventojų“, – sakė vyriausiasis gydytojas.

Anot A. Klimaičio, ne tik paslaugų kokybė, bet ir jų prieinamumas turėtų tapti kriterijumi vertinant sveikatos priežiūros įstaigą.

Rajoninių ligoninių asociacijos vadovas, Pakruojo ligoninės direktorius Vygantas Sudaris ir kitų gydymo įstaigų vadovai kaip perteklinius minėjo intensyviai priežiūrai ir intensyviai terapijai keliamus reikalavimus.

„Intensyvi priežiūra turbūt liks tik dalyje rajonų ligoninių, nes nuo 2024 metų įdėta, kad nebegalės dirbti gydytojai terapeutai ir vidaus ligų gydytojai, nebaigę 1000 valandų kurso. Neturime ir taip darbuotojų, o juos dar pusei metų išsiųsti į kursus, neturime tokios prabangos“, – sakė V. Sudaris.

Pasvalio ligoninės vadovas Rolandas Rastauskas tvirtino, kad dėl numatytų reikalavimų daugelyje rajono ligoninių neliks intensyvios reanimacijos skyrių. 

„Pagal planuojamus reikalavimus intensyvios terapijos išlaikymui be anesteziologo turi būti visą parą vidaus ligų gydytojas, traumatologas, chirurgas, ginekologas ir neurologas. Jeigu ligoninė neturi neurologinio skyriaus ar ginekologijos akušerijos skyriaus, kaip tuos gydytojus laikyti visą parą? Tai yra beprasmiška“, – sakė jis.

R. Rastauskas nesuprantamu vadino reikalavimą užtikrinti širdies echoskopijos paslaugą visą parą.

„Visos ligoninės, kurios neatitiks intensyvios terapijos reikalavimų, turės užsidaryti nuo 2024 metų“, – teigė jis.

V. Sudaris kritikavo, kad keliami dideli reikalavimai dėl personalo, tačiau jau dabar sudėtina rasti darbuotojų.

„Reformos padariniai gali būti sunkiai prognozuojami. Lengva greitai sugriauti, o atstatyti gali būti sudėtinga“, – teigė jis.

„Suprantu, kad yra daug ligoninių, kur paslaugų sumažėję ir netikslinga laikyti, galima pereiti prie dienos chirurgijos, bet tikrai negalima visų rajonų ligoninių sumauti ant vieno kurpalio. Yra gi rajonų, kur yra 40 tūkst. gyventojų, kur chirurginių traumatologinių operacijų daroma ir per 1 tūkst., ir 2 tūkstančius“, – kalbėjo R. Rastauskas.

Dienos chirurgija be nakvynės

Privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos vadovas Laimutis Paškevičius sakė, kad nerimą kelia siūlymas dienos chirurgiją apibrėžti tik 12 valandų, nenumatant galimybės pacientui nakvoti gydymo įstaigoje.

Anot jo, tai nėra efektyvu gydymo prasme.

„Privačios įstaigos ir dalis viešųjų įstaigų gali netekti pacientų, nes neturi stacionaro licencijos“, – tvirtino L. Paškevičius.

Jis kritikavo ir sumanymą kiekvienam pacientui paskirti atvejo vadybininką. 

„Tai nėra labai logiška ir įmanoma, nes pacientas gali kreiptis dėl kraujo tyrimo ar specialisto konsultacijos. Kiekvieno atvejo koordinuoti nereikia. Pateikėme siūlymus, kad atvejų vadybininkai turėtų būti paskirti kompleksiniams sudėtingiems pacientams, kai naudojamasi paslaugomis tarp kelių sektorių ar įvairiomis paslaugomis viename sektoriuje, kur reikia užtikrinti koordinavimą paslaugų, tęstinumą, paciento informavimą“, – sakė asociacijos vadovas.

Susirūpinimą dėl reformos šią savaitę išreiškė ir 18 sveikatos priežiūros specialistus vienijančių organizacijų.

Jų teigimu, organizacijos nebuvo ir nėra įtrauktos į reformos planavimą, esminių gairių bei norminių dokumentų rengimą, numatomo poveikio aptarimą ir kitus susijusius procesus.

ES standartai nustatyti prieš 20 metų

Sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė savo ruožtu tvirtino, kad numatyti reikalavimai „nėra iš kosmoso“.

Anot jos, tai Europos reanimatologų, anesteziologų draugijos reikalavimai, paruošti prieš 20 metų.

„Ką tai rodo? Tai rodo, kad mūsų sveikatos apsaugoje kokybės reikalavimai yra žemi, mes turėjome juos aukštinti. Kokybė turi didėti“, – pabrėžė viceministrė.

„Lietuvos žmonės nusipelnė tokios kokybės“, – pridūrė ji.

SAM atstovai per posėdį sakė girdintys ligoninių vadovų, medikų organizacijų kritiką ir argumentus, atsižvelgiantys į juos.

Anot jų, kai kuriais klausimais tikrai galima rasti sprendimą, pavyzdžiui, reikalavimą dėl 1000 valandų mokymo kurso būtų galima išdėstyti per kelerius metus, o patiems medikams būtų itin naudinga pakelti kvalifikaciją.

Reikalavimą, kad vienai lovai tektų 20 kvadratinių metrų ploto, ketinama kelti tik naujoms arba rekonstruotoms gydymo įstaigoms, o senos statybos sveikatos priežiūros įstaigoms žadama nustatyti ilgą pereinamąjį laikotarpį. 

A. Matulas savo ruožtu prašė ministerijos „išgirsti ir koreguoti šituos reikalavimus“.

„Jeigu 20 metų nebuvo įgyvendintos tam tikros ES rekomendacijos, tai nereiškia, kad darydami pertvarkas įvairiose srityse, optimizuodami ministerijai pavaldžių įstaigų tinklą, norėdami steigti Klaipėdoje universitetinį centrą, (...) per šitą kadenciją turime viską padaryti neįvertinę ir politinių argumentų“, – sakė jis.

Kita vertus, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas pabrėžė, jog reforma bus vykdoma.

„Noriu pasakyti regionams: kolegos, pertvarka įvyks. Įvyks protingai“, – sakė jis.

A. Matulo teigimu, jau šiuo metu Lietuvoje yra ligoninių, kurių pertvarka nelies, nes jos iš esmės atitinka numatytus reikalavimus, o kitos privalės persitvarkyti, atsižvelgdamos į realijas.

„Kartais susidaro tokia situacija, kad vien dėl to, jog turėtų chirurgijos skyrių, kuriame yra po dvi lovas, ar traumatologijos, urologijos ar ginekologijos skyrius, bandoma įrodinėti, jog žlugs sistema, žmonėms bus neprieinama. O gal čia yra draugų, kolegų, įvaizdžio, rinkimų klausimas?“ – klausė parlamentaras.

Anot jo, valstybė yra apsisprendusi, kad jos prioritetas – slauga, terapija, dienos paslaugų plėtra, ambulatorinių globos ir slaugos paslaugų integracija.

„Ir šios paslaugos lieka“, – sakė A. Matulas.

SAM parengė sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarką, kad savivaldybėje gyventojai galėtų gauti bazines paslaugas, ilgalaikę asmens sveikatos priežiūrą, dienos paslaugas, greitąją medicinos pagalbą. Kitų paslaugų jie turėtų vykti į didesnes ar specializuotas gydymo įstaigas.

Ministerijos teigimu, nuvykimas į skubią pagalbą teikiančią ligoninę turėtų būti užtikrintas per 60 minučių.

Reforma siekiama optimizuoti dabar rajonų ligoninių teikiamas stacionarines aktyvaus gydymo paslaugas, sumažinant jų vartojimą ir transformuojant jas į kokybiškas ir saugias ambulatorinės bei dienos sveikatos priežiūros paslaugas.