Smurtas artimoje aplinkoje: orderiai nuo tragedijų neapsaugo, norima griežtinti įstatymus

ELTA primena, kad antradienį Vilniaus rajone esančiame Avižienių miestelyje vyras peiliu sužalojo moterį, kuriai po incidento konstatuota mirtis. Vyras, išdaužęs langą ir smurtavęs prieš buvusią sugyventinę, vėliau peiliu susižalojo pats ir buvo išvežtas į ligoninę. 

Kaip Eltai nurodė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Julija Samorokovskaja, smurtautojui buvo išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. 

Šią savaitę pranešta ir apie tragediją Varėnos rajone, kur, kaip įtariama, sutuoktinis nušovė žmoną ir nusišovė pats.

Didžioji dauguma smurtautojų – vyrai

Remiantis Policijos departamento duomenimis, 2024 m. skirtas 21 101 apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Pernai – 18 697, o per pirmąjį šių metų pusmetį – 8 313. 

Kaip Eltai nurodė Policijos departamento Komunikacijos skyriaus patarėja Revita Janavičiūtė, didžioji dauguma smurtautojų – vyrai. 

„Pavojų keliantys asmenys, kuriems skiriami apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiai yra dažniausiai vyrai – 85 proc. Pavojų patiriantys asmenys dažniausiai yra moterys – 78 proc.“, – atsakyme Eltai teigė R. Janavičiūtė. 

Nėra motyvuoti nepažeisti orderio

Nevyriausybinės organizacijos „Ribologija“ vadovės Rugilės Butkevičiūtės vertinimu, smurto orderis yra gera prevencinė priemonė. Tačiau tai, kad jis tam pačiam asmeniui gali būti teikiamas keletą kartų, savaime liudija per mažą smurtautojo atsakomybę bei neatgraso nuo pakartotinių smurto veiksmų ateityje. 

„Mano nuomone, žmogus negali ir neturėtų turėti trijų, penkių, dešimties smurto orderių, nes tai jau rodo sisteminį elgesį. Tada jau mes turime pereiti į ikiteisminį tyrimą, kardomąsias priemones ir panašiai“, – Eltai kalbėjo seksualinio smurto prevencijos organizacijos bendraįkūrėja.

„Galų gale, jeigu žmogus pažeidžia tą smurto orderį – jeigu jis buvo neapskųstas – ta atsakomybė yra minimali. (...). Tu nesi motyvuotas jo nepažeisti. Tai čia mes turime kalbėti apie griežtesnę atsakomybę“, – pabrėžė R. Butkevičiūtė. 

R. Butkevičiūtė pažymėjo, kad Lietuvoje per mažai dėmesio skiriama prevencijai ir tinkamos pagalbos nukentėjusiems nuo smurto užtikrinimui.

„Pagrindinė problema, kurią mes matome – tai yra absoliučiai nepakankamas dėmesys prevencijai ir darbas tik su rezultatais arba jau po fakto. Nes pagalbos teikimas ir pagalbos teikimo stiprinimas yra ypatingos svarbos dalykas“, – teigė organizacijos „Ribologija“ vadovė.

„Priemonių reikia imtis ne tik tada, kai jau žūsta žmonės, bet iš principo. Tie algoritmai, pavyzdžiui, kaip atpažinti smurtinius santykius, ką daryti, jeigu aš iš jų išeinu ir mane persekioja, arba man keršija – tai turėtų būti mokoma jau nuo mokyklos suolo“, – akcentavo ji. 

R. Butkevičiūtės teigimu, nors smurtas artimoje aplinkoje aukai daro ženkliai didesnę psichologinę žalą nei atsitiktinio incidento metu patirtas šokas, daugiau kaip pusė nukentėjusiųjų vengia kreiptis pagalbos į atsakingas institucijas. Anot nevyriausybininkės, aukos polinkį „užsisklęsti“ skatina baimė, jog visuomenė ja nepatikės, pasmerks, ar dar blogiau – ims persekioti. Kiti atvejai esą gali būti susiję su finansiniais įsipareigojimais smurtaujančiam partneriui ar partnerei. 

„Jeigu žiūrėtume į tyrimus, tai jie sako, kad 60 proc. nukentėjusių dėl smurto artimoje aplinkoje nesikreipia pagalbos“, – nurodė ji. 

„Ką kartais pamirštame pabrėžti, kad kai žmogus kreipėsi į policijos pareigūnus arba į specializuotos kompleksinės pagalbos centrus, tai toli gražu nėra dėl to, kad, va, rugpjūčio 3 dieną išgyvenau psichologinį smurtą – iki to laiko dažniausiai būna išgyventa jau daug smurtinių epizodų. Kai žmogus jau kreipiasi, ypač – į policiją, dažniausiai tai būna vienas iš tokių galutinių taškų kad „dabar aš tikrai labai bijau. Aš manau, kad jau reikia kažką daryti, jau pasiekiautą tašką X“, – akcentavo R. Butkevičiūtė. 

Reakcijos – ir Seime

Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkė Modesta Petrauskaitė nurodė, kad bus inicijuojama smurto atvejų artimoje aplinkoje parlamentinė kontrolė. Taip pat, anot politikės, prasidėjus parlamento rudens sesijai, bus siekiama inicijuoti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pataisas. 

„Sistema veikia, tačiau ji veikia kaip greitosios apsaugos mechanizmas, o ne ilgalaikės pagalbos modelis“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė M. Petrauskaitė. 

„Trumpalaikė administracinė priemonė ir tokia priemonė netinka daugkartiniams pažeidėjams. Trečdalis asmenų, gavusių orderius, yra juos gavę daugiau nei kartą. Visiems akivaizdu, jog 15 dienų orderis neatgraso žmogaus nuo orderio nesilaikymo ar smurtavimo. Smurto pavojų artimoje aplinkoje keliantiems asmenims siūlomos prevencinės, elgesio keitimo programos ne visais atvejais yra paveikios. Tuo pačiu tai nėra efektyvi elgesį koreguojanti priemonė“, – pridūrė ji. 

M. Petrauskaitės teigimu, Seimo rudens sesijoje bus siekiama griežtinti atsakomybę už smurto orderio reikalavimų nesilaikymą, įtvirtinti nuostatą, jog orderį gavusiam asmeniui trejus metus būtų apribota galimybė įsigyti ar turėti ginklą, pastarasis taip pat privalėtų lankyti elgesio keitimo programas.  

Be šių metodų, svarstytina priemone laikomas ir femicido (tyčinio moters nužudymo dėl jos lyties), kaip atskiro nusikaltimo, įtvirtinimas Baudžiamajame kodekse.

Nuo 2022-ųjų – sugriežtinti reikalavimai 

ELTA primena, kad naujos redakcijos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, priimtas 2022 m., numato, kad, esant smurto artimoje aplinkoje rizikai, pilnametis smurto pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jei jis gyvena kartu su smurto pavojų patiriančiu asmeniu. Taip pat smurto pavojų keliančiam asmeniui neleidžiama lankytis šio asmens gyvenamojoje vietoje, artintis prie jo ir kartu su juo gyvenančių asmenų.

Anksčiau Policijos departamentas skelbė, kad nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. policija skyrė 10 747 apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderius. Per tą patį laikotarpį pareigūnai dėl smurto artimoje aplinkoje pradėjo 4363 ikiteisminius tyrimus.

Už apsaugos nuo smurto orderio nustatytų įpareigojimų nesilaikymą asmenims nustatoma administracinė atsakomybė. Už tai baudžiama nuo 80 iki 320 eurų, nusižengus pakartotinai – nuo 300 iki 780 eurų.

Už šiuos nusižengimus taip pat gali būti taikoma administracinio poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose ar kursuose.