Politikai ir jų sutuoktiniai – nematomi Lietuvos žiniasklaidos savininkai

Pernai su žiniasklaida buvo susiję 2 Seimo nariai, 9 tarybos nariai iš Ignalinos, Kėdainių, Radviliškio, Širvintų, Švenčionių, Utenos, Zarasų rajonų ir Vilniaus miesto savivaldybių ir 36 anksčiau rinkimuose kandidatavusių kitų politikų. 

Politikų turimų akcijų dalis svyruoja nuo 0,01 iki 100 proc. Du trečdaliai jų valdomų žiniasklaidos priemonių – regioninės ir vietinės.  

Žiniasklaidos priemones pernai taip pat valdė septyni politikų sutuoktiniai. 2025 m. jie užėmė savivaldybės tarybos narių (2), valstybės tarnautojų (2) pareigas.

Daugiausiai žiniasklaidos priemonių valdė Lietuvos socialdemokratų partijos (9 asmenys, 18 priemonių), Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (5 asmenys, 14 priemonių), Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų) (5 asmenys, 13 priemonių) ir Liberalų sąjūdžio (5 asmenys, 8 priemonės) atstovai.

Kitų politinių jėgų atstovai ir jų valdomos žiniasklaidos priemonės: 

• Nacionalinis susivienijimas – 4 atstovai, 5 priemonės;
• Krikščionių sąjunga – 3 atstovai, 3 priemonės;
• Darbo partija – 2 atstovai, 3 priemonės;
• Partija „Laisvė ir teisingumas“ – 2 atstovai, 3 priemonės;
• Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – 2 atstovai, 2 priemonės;
• Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 2 atstovai, 2 priemonės;
• Partija „Tvarka ir teisingumas“ – 1 atstovas, 3 priemonės;
• Politinis komitetas „Biržų atgimimas“ – 1 atstovas, 3 priemonės;
• Visuomeninis rinkimų komitetas „Kitaip“ – 1 atstovas, 3 priemonės;
• Kartų solidarumo sąjunga – Santalka Lietuvai – 1 atstovas, 2 priemonės;
• „Nemuno Aušra“ – 1 atstovas, 1 priemonė;
• Visuomeninis rinkimų komitetas „Už geresnę ateitį Marijampolėje“ – 1 atstovas, 1 priemonė;
• Visuomeninis rinkimų komitetas „Vieningi Zarasai“ – 1 atstovas, 1 priemonė;
• Savarankiškai išsikėlęs asmuo – 1 asmuo, 3 priemonės.

Per pastaruosius penkerius metus penktadaliu sumažėjo bendras žiniasklaidos priemones valdančių politikų, valstybės tarnautojų ir  jų sutuoktinių skaičius: 2021 m. jų buvo 68, 2025 m. – 54. Taip pat mažėjo ir jų valdomų priemonių skaičius – nuo 129 iki 109.

Lyginant su 2021 m., bendras žiniasklaidos priemonių skaičius sumažėjo maždaug ketvirtadaliu: nuo 1064 iki 806. 

TILS atkreipia dėmesį, jog nuo 2023 m. pradėjus veikti Kultūros ministerijos valdomai sistemai VIRSIS, visuomenės informavimo priemonės turėjo iš naujo registruotis ir pateikti duomenis.

„Džiaugiuosi, jog nuo 2023 m., pradėjus veikti VIRSIS, bendrai galime matyti daugiau duomenų apie žiniasklaidos veiklą ir valdymą. 

Vis tik, pažvelgus atidžiau, šiuo metu nėra iki galo aišku, kas ir kokius duomenis turi teikti. 

Tam, kad VIRSIS taptų realiu, o ne formaliu skaidrumo įrankiu, ypač svarbi Kultūros ministerijos lyderystė ir pačių žiniasklaidos priemonių aktyvus įsitraukimas“, – sakė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovė Ingrida Kalinauskienė.

Svetainėje www.stirna.info naudojama informacija apie žiniasklaidos priemonių savininkus, surinkta iš LR kultūros ministerijos valdomos sistemos (VIRSIS), Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenų rinkinių, taip pat – pagal užklausą iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos. Duomenys apima laikotarpį iki 2025 m. birželio mėn. 30 d.

© Dirbtinio intelekto sukurtas fotomontažas

Daugiau informacijos: Ingrida Kalinauskienė, [email protected], +370 683 17320, www.stirna.info