„Pravieniškių mafiją“ įvertino teismas – nepripažino nusikalstamu susivienijimu

Valstybei atsakomybės neužmetė

Vilniaus apygardos teismas vakar paskelbė nuosprendį daug dėmesio sulaukusioje vadinamojoje „Pravieniškių mafijos" byloje, kurioje teisiama grupė tuometiniuose Pravieniškių pataisos namuose kalėjusių vyrų.

Kaltinimai buvo pateikti dėl disponavimo kalėjime dideliu kvaišalų kiekiu, kalinio nužudymo, turto prievartavimo ir kt. Nuosprendį sudaro net 1,5 tūkst. puslapių.

Kaip paskelbta, teismo proceso metu pasitvirtino daugelis ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, tačiau visi teisiamieji buvo išteisinti dėl itin svarbaus kaltinimo - organizavimo, vadovavimo ir dalyvavimo nusikalstamame susivienijime.

„Teismas pagal surinktą medžiagą įvertino, kad grupuotė egzistavo, organizuoto nusikalstamumo pobūdis buvo, bet teisėjai tai įvertino ne kaip nusikalstamą susivienijimą, o kaip organizuotą grupę. Kaltinimas suformuluotas pagal tam tikrus kalėjimo subkultūros elementus.

Problemą matėme tame, kad jeigu pripažintume organizuotą susivienijimą būtent pagal tokį kaltinimą, tai faktiškai turėtume kriminalizuoti ir pačią kalėjimų subkultūrą, nes tas reiškinys egzistavo, egzistuoja ir egzistuos turbūt, tai nėra kriminalinis reiškinys ir tai, matyt, neturėjo būti kaltinime, čia vienas iš pagrindinių dalykų", - citavo „Elta" Vilniaus apygardos teismo teisėją Paulių Veršekį.

Anot teisėjo, jeigu būtų nuspręsta, kad egzistavo nusikalstamas susivienijimas, atsakomybėn turėtų būti patraukta ir valstybė.

Mirė proceso metu

Teismas dešimčiai iš penkiolikos kaltinamųjų skyrė laisvės atėmimo bausmes nuo 6 iki 12 metų - vienam iš jų subendrinus bausmę už grotų skirta praleisti arti 15 metų. Į jų bausmę taip pat įskaitytas suėmimo laikas.

Kaltinamiesiems dėl per ilgos proceso trukmės bausmės sušvelnintos. Pavyzdžiui, vienu iš grupės lyderių laikomam Aidui Kupčiūnui ir Artūrui Račkelis buvo skirta po 16 metų laisvės atėmimo bausmės, bet jos sušvelnintos iki 12 metų.

Byloje kaltinimai buvo pateikti ir Pravieniškėse dirbusiam Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnui, tačiau vykstant teismui jis mirė.

Įvedė savo tvarką

Ši byla teismą pasiekė 2018 m. Generalinė prokuratūra tuomet pranešė, kad Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje, kaip įtarta, 2011-2017 m. gerai organizuotą nusikalstamą susivienijimą organizavo, jam vadovavo aktyvių ir pavojingų gaujų nariai, už padarytus sunkius nusikaltimus ilgam pasodinti už grotų.

Jie įtraukė į susivienijimo veiklą ir kitus nuteistuosius. Kaip teigta, gauja tarp nuteistųjų aktyviai propagavo jų pačių nustatytas kriminalinio pasaulio subkultūros elgesio taisykles, kartu visiškai ignoruodami oficialią kalėjimo tvarką.

Buvo įtarta, kad šio susivienijimo vadovai sprendė kalinių neteisėtos veiklos klausimus: leido arba draudė užsiimti disponavimu kvaišalais, turto prievartavimu, telefonų, alkoholio ir kitų draudžiamų daiktų platinimu.

Taip pat įtarta, kad buvo sprendžiami klausimai dėl fizinių bausmių taikymo nuteistiesiems, buvo naudojami metalinės lazdos, elektros laidai bei kt., buvo sprendžiami nuteistųjų konfliktai, skirstomas į vadinamas „kastas". Iš kalinių kaltinamieji, kaip įtarta, reikalavo mokėti į bendrą susivienijimo fondą, jį tvarkė ir pan.

Turimi duomenys leido manyti, kad galimo susivienijimo vadovai ir dalyviai organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliu kvaišalų kiekiu kalėjime, prievartavo turtą iš kitų nuteistųjų.

Byloje taip pat esama duomenų apie tai, kad susivienijimo vadovai, siekdami užsitikrinti sklandų ir nenutrūkstamą kvaišalų tiekimą bei nusikalstamos veikos apsaugą nuo pataisos įstaigos administracijos pareigūnų, į neteisėtą veiklą įtraukė ir kalėjimo pareigūną.