Premjerė apie traukinių avarijas: sabotažo nematome

„Ką galiu atsakingai pasakyti – sabotažo mes nematome šituose atvejuose. Abiejuose atvejuose buvo techninės ir žmogaus klaidos“, – trečiadienį po Nacionalinio saugumo komisijos (NSK) teigė ji. 

Pasak jos, NSK posėdyje sutarta, kad kritinė infrastruktūra turi būti apsaugota. Ministrė pirmininkė teigė, kad LTG grupė ir Susisiekimo ministerija įsipareigojo per dvi savaites parengti planą, kaip būtų galima padidinti geležinkelių vėžių saugumą.

„Aiškiai sutarėme, kad kritinė infrastruktūra turi būti apsaugota, apsaugota kiek įmanoma labiau. Ir aiškai sutarėme, kad, jeigu yra tam tikrose vietose, reikia daugiau techninių sprendinių, jie turi atsirasti“ , – kalbėjo I. Ruginienė.

„Po posėdžio galiu aiškiai pasakyti, kad buvo priimtas sprendimas, jog Lietuvos geležinkeliai su Susisiekimo ministerija po dviejų savaičių turi ateiti su detaliu planu, su sprendiniais, kaip galime padidinti kritinės infrastruktūros, šiuo atveju, geležinkelių vėžių, saugumą ir kokie bus įdiegti aiškūs ir konkretūs sprendiniai, išmokstant pamokas, kad ateityje tokios situacijos nesikartotų“, – pridūrė ji.

Kancleris: pirminės išvados rodo vagono sistemos perkaitimą ir nukreipimą į netinkamą vėžę

Susisiekimo ministerijos kancleris Tomas Daukantas pažymėjo, kad šiuo metu dėl praėjusio savaitgalio incidentų atliekami keli tyrimai, kuriems pasibaigus paaiškės tikrosios avarijų aplinkybės.

Vis dėlto pasak jo, pirminės išvados rodo skirtingas priežastis.

T. Daukanto teigimu, penktadienio avarija galėjo įvykti perkaitus vagono guoliui-važiuoklei, o šeštadienio – vagoną nukreipus netinkama geležinkelio vėže.

„Pirmojo, (...) (atvejo – ELTA), įvykusio penktadienį, pirminės išvados aiškėja tokios, kad perkaito vagono guolis-važiuoklė, (...) dėl ko jis virto ir buvo sukelta avarija.

Dėl kokių priežasčių ir kas nesuveikė, ar tai yra vagono būklė, ar tai yra techninės priežiūros praleidimas, ar jau įgarsintos RAKS sistemos (riedmenų automatinės kontrolės sistemos – ELTA) – papildomos kontrolės, kuri vertina perkaitimus, (…) dar yra vertinama“, – Vyriausybėje kalbėjo jis.

„Antruoju atveju (...), pirminės išvados yra tokios, kad traukinys važiavo europine vėže, turėjo persirikiuoti į kitą vėžę, bet buvo nukreiptas į netinkamą, todėl lokomatyvas, kuris sveria beveik 110 tonų, riedėdamas ne savo vėže, vertėsi ir atitinkamai įvyko avarija.

Kodėl tai įvyko? Vėlgi žinome, kad yra kontrolės sistemos, kur rankiniu būdu yra perjungiama, yra pakartotinė sistema – kitoje vietoje stebima, ar tai yra įvykę. Taigi, šiuo atveju, dviguba kontrolė neįvyko“, – pridūrė jis

Ministerijos kanclerio teigimu, šeštadienį įvykusį incidentą galėjo lemti žmogaus klaida.

„Pirminė versija, kad tai yra žmogaus klaida, kad neįvyko tas perjungimas – yra praktiškai unikali vieta Lietuvoje ties Jiesia šiai dienai, kur yra kirtimai europinės vėžės ir dabartinių kitų vėžių“, – aiškino T. Daukantas.

Anot jo, kartu su LTG aptartas dviejų greičių papildomų saugos priemonių diegimas.

„Ką su (Lietuvos – ELTA) geležinkeliais aptarėme, būtent ką ir premjerė minėjo – dėl papildomų apsaugos priemonių diegimo, kurių vieni variantai yra labai brangūs, kiti, optimalūs ir trumpais periodais yra galimi įdiegti. Mes kalbame dabar dviejų greičių saugumo priemonių papildomą diegimą“, – teigė jis.

Kaip skelbė ELTA, ankstų praėjusio penktadienio rytą Kėdainių rajone esančioje Gudžiūnų stotyje nuo geležinkelio bėgių nuriedėjo trys skaldą gabenę vagonai.

Sąstatas, kurį sudarė apie 20–30 vagonų, vyko iš Radviliškio į Kauno pusę, Palemoną. Dėl incidento buvo sutrikęs traukinių eismas, avarija buvo likviduota šeštadienį.

Šio traukinio mašinistas Vidmantas Simonavičius LRT radijui trečiadienį patvirtino, kad perspėjimo sistema buvo išjungta, todėl jis teigia negalėjęs pastebėti nugriuvusių vagonų.

LRT radijui antradienį „LTG Infra“ vadovas Vytis Žalimas sakė, jog likus savaitei iki incidento Gudžiūnų geležinkelio stotyje, ruože buvo išjungta vagonų aširačių kontrolės sistema (riedmenų automatinės kontrolės sistema, RAKS).  Pasak jo, apie sistemos išjungimą pranešė pats gamintojas – Austrijos įmonė. 

Kitas incidentas įvyko šeštadienio naktį Kauno rajone esančioje Jiesioje, kai nuo vėžės nuriedėjo iš Duisburgo važiavęs lokomotyvas ir 4 krovininiai vagonai. Avarija įvyko Rokų seniūnijoje, Vingytės kaime, Upės gatvėje, kelio Jiesia–Rokai 44 kilometre.

Kauno apygardos prokuratūra, reaguodama į savaitgalį įvykusias traukinių avarijas, pirmadienį pradėjo du atskirus ikiteisminius tyrimus, taip pat Teisingumo ministerijos Saugos tyrimų skyrius pradėjo avarijų saugos tyrimus. T. Daukanto teigimu, veiksmų ėmėsi ir Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA).

Savo ruožtu Lietuvos geležinkeliai (LTG) pirmadienį pranešė, kad inicijuos komisiją, kuri tirs avarijų Kėdainių šių avarijų priežastis.

Skelbiama, jog komisiją sudaro visi LTG aukščiausio lygio vadovai ir verslo atsparumo komanda.

Taip pat ketinama parengti papildomas saugos priemones, kurios būtų įdiegtos į šalies geležinkelių sistemą.