Prezidentas įteikė valstybės apdovanojimus už nuopelnus Lietuvai: apdovanoti aktoriai, rašytojai, gydytojai

Vasario 16-osios proga paskelbtu dekretu Prezidentas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi apdovanojo Valdemarą Rupšį – Lietuvos kariuomenės vadą, generolą leitenantą už atsidavimą ir pastangas stiprinant bei plėtojant Lietuvos karinę ir gynybinę galią, už nuopelnus Lietuvos krašto apsaugai.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi apdovanotas Mykhailo Podolyakas – Ukrainos Prezidento administracijos vadovo patarėjas, už aktyvią veiklą stiprinant Lietuvos ir Ukrainos tarpvalstybinius santykius, demokratinių vertybių puoselėjimą (Ukraina).

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius skirtas ir Andrii Yermakui – Ukrainos Prezidento administracijos vadovui, už aktyvų Lietuvos ir Ukrainos tarpvalstybinių santykių stiprinimą, demokratinių vertybių puoselėjimą (Ukraina).

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi Prezidentas apdovanojo:

Mark Thomas Esper – buvusį Jungtinių Amerikos Valstijų gynybos sekretorių už nuopelnus stiprinant Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos Respublikos strateginį gynybinį bendradarbiavimą ir pastangas įtvirtinant Jungtinių Amerikos Valstijų ir NATO saugumo įsipareigojimus Lietuvoje (Jungtinės Amerikos Valstijos).

António Manuel Fernandes da Silva Ribeiro – admirolą, Portugalijos kariuomenės vadą už ypatingus nuopelnus puoselėjant ir plėtojant Lietuvos ir Portugalijos santykius, už profesionalumą ir asmeninį indėlį į Lietuvos saugumo užtikrinimo politikos formavimą ir įgyvendinimą (Portugalijos Respublika).

Ylva Julia Margareta Johansson – Europos Komisijos vidaus reikalų komisarę už didelį palaikymą Lietuvai, sprendžiant neteisėtos migracijos krizę (Švedijos Karalystė).

Jurate Catherine Kazickas – žurnalistę, verslininkę, filantropę, Kazickų šeimos fondo prezidentę už ilgametį aktyvų švietimo, socialinių, kultūrinių projektų rėmimą.

Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi Prezidentas apdovanojo:

Vytautą Kaziulionį – partizanų ryšininką, tremtinį, politinį kalinį, aktyvų pogrindžio kovotoją už pasipriešinimo okupaciniam režimui istorijos tyrinėjimą ir sklaidą.

Joaną Mureikienę – rašytoją, partizanų ryšininkę, pogrindžio organizacijų dalyvę, politinę kalinę už patirties sovietiniuose kalėjimuose ir lageriuose įamžinimą knygose, mokyklų vadovėliuose.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi Prezidentas apdovanojo:

Vaivą Lesauskaitę – gydytoją patologę, profesorę, habilituotą daktarę už mokslinius darbus, akademinę ir ekspertinę veiklą, už išskirtinio tarptautinio pripažinimo sulaukusius inovatyvius genetinius, epidemiologinius tyrimus.

Kęstutį Pyragą – fiziką, profesorių, habilituotą daktarą už svarų indėlį į fizikos mokslo raidą, už pasaulinio lygio atradimus ir pripažinimą pelniusį vardą, neatsiejamą nuo reikšmingiausių fizikos mokslo laimėjimų.

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi Prezidentas apdovanojo:

Rasą Gelgotienę – chorų vadovę už reikšmingą indėlį į Lietuvos chorinės muzikos puoselėjimą ir inovatyvų darbą su muzikos mylėtojais, už Lietuvos vardo garsinimą.

Arūną Gelūną – dailininką, filosofą, mokslų daktarą už darnią lyderystę švietimo, mokslo ir valstybės kultūros politikos kūrimo bei įgyvendinimo srityse, už profesionalumą formuojant kultūros tarptautiškumo diplomatines vertybes.

Marių Jakulį Jason – verslininką, investuotoją, ne pelno siekiančio fondo steigėją už indėlį į inovatyvią Lietuvą.

Kastytį Stasį Pavilonį – sportinio ėjimo meistrą, nacionalinį sporto trenerį, tarptautinės kategorijos teisėją už reikšmingą indėlį į Lietuvos lengvosios atletikos plėtrą.

Sławomir Górzyński – Lenkijos istoriką už indėlį garsinant Lietuvos vardą Lenkijoje, supažindinant Lenkijos visuomenę su Lietuvos istorija, už Lietuvos ir Lenkijos istorikų bendradarbiavimo skatinimą (Lenkijos Respublika).

Saulių Augustiną Sužiedėlį – Milersvilio universiteto istorijos profesorių emeritą, mokslininką už ypatingą dėmesį, skiriamą Holokausto Rytų Europoje ir Lietuvoje istorijos tyrinėjimams.

Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi Prezidentas apdovanojo:

Juozą Aleksą – politinį kalinį, aktyvų partizaninio judėjimo dalyvį už ištvermę ir pasiaukojimą ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo kovose.

Henriką Jatautį – partizaną, politinį kalinį už ištvermę ir dvasios tvirtybę kovoje už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.

Julių Katiną už nuopelnus Lietuvai.

Apoloniją Liekytę-Navickienę – partizanų ryšininkę, politinę kalinę, aktyvią pogrindžio veiklos dalyvę už pasiaukojimą dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės.

Renių Pleškį – jūrų kapitoną, Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininko pavaduotoją už indėlį stiprinant Lietuvos kariuomenę ir krašto apsaugos sistemą.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi Prezidentas apdovanojo:

Mykolą Alekną – sportininką, disko metiką, 2022 m. Europos čempioną ir pasaulio vicečempioną už išskirtinį talentą ir aukštus sporto pasiekimus.

Eligijų Juvencijų Morkūną – muziejininką, kraštotyrininką už reikšmingus darbus, puoselėjant Lietuvos etnografinių regionų tradicinę kultūrą, už novatoriškų muziejininkystės idėjų įgyvendinimą.

Michaelą Rak – vienuolę, pirmosios Lietuvoje Palaimintojo kunigo Mykolo Sopočkos paliatyviosios slaugos ligoninės įkūrėją už skleidžiamą neišsenkamą meilę, gėrį ir viltį.

Algirdą Utkų – gydytoją genetiką, profesorių, mokslų daktarą už ilgametę aktyvią mokslinę, pedagoginę ir administracinę veiklą.

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi Prezidentas apdovanojo:

Ireną Mariją Balčiūnienę – rašytoją, vertėją už anglų ir amerikiečių literatūros klasikos vertimus, už geriausių lietuvių vertimo teorijos tradicijų tąsą.

Ireną Bronislavą Giedraitienę – Laisvės kovų dalyvę už aktyvų įsitraukimą į visuomeninę partizanų kovos įamžinimo veiklą.

Donaldą Kajoką – poetą, prozininką ir eseistą už daugiasluoksnės kūrybos minties gelmę, jautrumą ir įtaigumą.

Marie Dainą Lozoraitis – istorikę, aktyvią Italijos lietuvių bendruomenės narę už nuopelnus puoselėjant, išsaugant, dovanojant ir perduodant Lietuvai jos istorijai ir kultūrai išskirtinės reikšmės Lozoraičių šeimos kultūrinį palikimą (Italijos Respublika).

Algimantą Mačiulį – architektą, architektūros istoriką ir kritiką, profesorių, mokslų daktarą už nuopelnus kuriant lietuviško modernizmo architektūrą, reikšmingą pedagoginę veiklą ir architektūros istorijos sklaidą.

Evaldą Purlį – architektą restauratorių už nuopelnus išsaugant ir atgaivinant Lietuvai reikšmingą nekilnojamąjį kultūros paveldą.

Tomą Purlį – 2022 m. Europos čempionų – Lietuvos jaunučių vaikinų krepšinio rinktinės trenerį už skiepijamą meilę sportui, ugdomą ryžtą, diegiamus komandinio bendravimo įgūdžius.

Vilių Stanišauską – 2022 m. Europos čempionių – Lietuvos jaunių merginų krepšinio rinktinės trenerį už nuopelnus suvienijant rinktinę į vieną ryžtingą ir nenugalimą komandą.

Albertą Rožę – choro dirigentą, pedagogą už ilgametį chorinio meno atlikėjų ugdymą, chorinio dainavimo tradicijų puoselėjimą, už lietuviškos kultūros sklaidą Ukrainoje.

Tomasz Paweł Stępień – buvusį Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatoriaus GAZ-SYSTEM valdybos prezidentą už svarų indėlį įgyvendinant strateginį dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos projektą, nutraukusį energetinę izoliaciją, integruojant šalis į bendrą Europos Sąjungos dujų tinklą (Lenkijos Respublika).

Dainių Svoboną – teatro ir kino aktorių už ryškius vaidmenis, tapusius aukščiausiu scenos meno meistrystės ženklu, už atsidavimą aktoriaus profesijai.

Alvydą Urbutienę – Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Tauragės skyriaus vadovę už ilgametę savanorišką veiklą, atsidavimą savo bendruomenei, už siekį kurti bendruomenišką ir jautrią visuomenę.

Virginiją Vitkienę – menotyrininkę, mokslų daktarę už nuopelnus inicijuojant, rengiant ir sėkmingai įgyvendinant „Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ programą, steigiant naujas kultūrines praktikas ir siekiant esminio kultūrinio ir socialinio pokyčio.

Jan Wojczulis – Punsko valsčiaus viršaičio pavaduotoją, aktyvų lietuvybės puoselėtoją už nuoširdų ilgametį indėlį į Lietuvos ir Lenkijos diplomatinį ir kultūrinį bendradarbiavimą (Lenkijos Respublika).

Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi Prezidentas apdovanojo:

Dmitrij Alimov (po mirties) – greitosios pagalbos mediką, 2022 m. lapkričio 14 d. gelbėjusį elektros iškrovos nutrenktą paauglį, už drąsą, sumanumą ir ryžtą gelbstint žūvantį žmogų, nepaisant gresiančio pavojaus savo gyvybei.

Igor Boreišo – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialistą, 2022 m. lapkričio 14 d. gelbėjusį elektros iškrovos nutrenktą paauglį ir atskubėjusį mediką, už drąsą, sumanumą ir ryžtą gelbstint žūvančius žmones, nepaisant gresiančio pavojaus savo gyvybei.

Giedrių Goberį – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiąjį patrulį, 2021 m. kovo 28 d. išgelbėjusį skęstantį žmogų, už drąsą, sumanumą ir ryžtą jau trečią kartą gelbstint žūvančius žmones, nepaisant gresiančio pavojaus savo gyvybei.

Stanislav Semaško – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyriausiąjį patrulį, 2022 m. lapkričio 14 d. gelbėjusį elektros iškrovos nutrenktą paauglį ir atskubėjusį mediką, už drąsą, sumanumą ir ryžtą gelbstint žūvančius žmones, nepaisant gresiančio pavojaus savo gyvybei.

Artūrą Tiškų – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininką, 2022 m. rugpjūčio 2 d. ne tarnybos metu Palangos paplūdimyje išgelbėjusį skęstančią moterį ir jos mažametę dukrą, už drąsą, sumanumą ir ryžtą gelbstint skęstančius žmones, nepaisant gresiančio pavojaus savo gyvybei.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu Prezidentas apdovanojo:

Česlovą Garbaliauską – Lietuvos studentų sporto asociacijos prezidentą, rankininką, trenerį, sporto mokslininką už studentų sporto puoselėjimą ir plėtrą Lietuvoje.

Liną Kružinauskienę – Vilkaviškio vietos veiklos grupės vadovę už savo krašto puoselėjimą, rūpestį dėl jo gerovės, už iniciatyvas, skatinančias gyventojus bendrauti ir bendradarbiauti.

Rugilę Ladauskienę – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos globos ekspertę už nuoširdų ir iniciatyvų darbą, skatinantį vaiko globą šeimoje, stiprinantį globos sistemą Lietuvoje.

Dalią Matukienę – Alytaus krašto verslininkų asociacijos prezidentę už aktyvų dalyvavimą formuojant verslo plėtros politiką, už atstovavimą smulkiajam ir vidutiniam verslui.

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu Prezidentas apdovanojo:

Kazį Daugėlą – kompozitorių, aranžuotoją, dirigentą už ypatingus nuopelnus tautinei kultūrai ir dainų švenčių tradicijų tęstinumą, už nuopelnus garsinant Lietuvos vardą.

Kurt Camiel Aster Van Eeghem – Flandrijos kultūros veikėją, televizijos ir radijo laidų vedėją, kultūros specialistą už meilę Lietuvos kultūrai, už Lietuvos vardo garsinimą (Belgijos Karalystė).

Bronių Einars – Maltos ordino pagalbos tarnybos Lietuvoje prezidentą už savanorystės, empatijos ir humaniškumo vertybių sklaidą, už asmeninę atsakomybę ir nuoširdų darbą.

Skirmutę Gajauskaitę – Jonavos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorę už aktyvų dalyvavimą kultūrinėje ir profesinėje veikloje, už inovatyvius sprendimus, orientuotus į šalies viešųjų bibliotekų pažangos skatinimą.

Daną Janulionį – Lietuvos dujų perdavimo operatoriaus AB „Amber Grid“ Strateginio planavimo ir veiklos vystymo skyriaus vadovą už reikšmingą indėlį, kuriant ir įgyvendinant strateginius energetikos projektus, užtikrinančius Lietuvos energetinį saugumą ir energetinę nepriklausomybę.

Skirmantę Kairytę-Grybauskienę – Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Utenos skyriaus vadovę už gebėjimą suburti, motyvuoti ir organizuoti savanorišką darbą, už pilietinės bendruomenės stiprinimą.

Joną Kajutį – Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriaus AB „Amber Grid“ Projektų valdymo skyriaus vadovą už profesionaliai sutelktą specialistų komandą, įgyvendinančią strateginius energetikos projektus, užtikrinančius Lietuvos energetinį saugumą ir energetinę nepriklausomybę.

Aną Kočegarovą-Maj – menotyrininkę už nuopelnus rengiant ir įgyvendinant „Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ programą, inicijuojant Europos kultūros forumą ir jam vadovaujant, skatinant diskusijas Europos kultūrai aktualiais klausimais.

Jurgitą Kuprytę – socialinės agentūros vadovę už įdarbinimo galimybių suteikimą žmonėms su negalia bei nuo karo nukentėjusiems ir į Lietuvą atvykusiems asmenims.

Pavel Lavrinec – filologą, rusistą, docentą, mokslų daktarą už naujos Lietuvos ruso – Lietuvos patrioto tapatybės kūrimo veiklą ir aktyvią, antikremlišką pilietinę poziciją.

Agnę Paliokaitę – mokslo ir inovacijų politikos bei strateginio valdymo ekspertę, mokslininkę už ilgametį, nuoširdų, kokybišką indėlį į Lietuvos inovacijų ekosistemą.

Andžej Pukšto – istoriką, politologą, publicistą ir žurnalistą, docentą už aktyvią visuomeninę veiklą gerinant Lietuvos ir Lenkijos santykius ir propaguojant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės palikimą.

Eimantą Sabaliauską – verslininką ir investuotoją už indėlį į inovatyvią Lietuvą, už inovatyvų vienaragį.

Rytį Zemkauską – rašytoją, žurnalistą, publicistą ir scenaristą už nuopelnus kuriant šiuolaikinį Kauno mitą ir skleidžiant „Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ idėjas visuomenėje ir tarptautinėje bendruomenėje.

Ireną Žilinskienę – Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorę už asmeninę atsakomybę kuriant atvirą, modernią biblioteką, už inovatyvius sprendimus, orientuotus į šalies viešųjų bibliotekų pažangą.

Prezidentas taip pat įteikė Sausio 13-osios atminimo medalius Lietuvos ir užsienio valstybių piliečiams, 1991 m. sausio–rugsėjo mėnesiais aktyviai gynusiems Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, saugojusiems visuomenės rimtį ir žmonių sveikatą. Medaliais šalies vadovas apdovanojo Maxim Behar (Bulgarijos Respublika), Oleksii Kostiukevych (Ukraina), Marių Ramūną Inkėną, Sigitą Jakubką, Laimutį Kaselį, Raimondą Meilūną, Jacek Stanisław Podwysocki (Lenkijos Respublika) ir Leonardą Raginską.

ELTA (ELTA)