Prezidentas pasirašė konstitucinį įstatymą dėl naujų ilgalaikių galimybių savivaldybėms investuoti

„Naujasis konstitucinis fiskalinės drausmės įstatymas yra daugiau nei tik apie viešųjų finansų valdymą. Tai yra įstatymas, kuriuo mes nubrėžiame šalies regioninės ekonomikos ilgalaikę perspektyvą. 

Džiaugiuosi, kad Seimas pritarė nustatyti lankstesnes fiskalines taisykles savivaldybių investicijoms, kai šios finansuojamos skolinantis iš nacionalinio plėtros banko. Šis naujasis reguliacinis pokytis įgalins padidinti ir pagreitinti investicijų apimtį regionuose išlaikant viešuosius finansus tvarius“, – pranešime cituojamas G. Nausėda.

Atnaujintas konstitucinis įstatymas dėl fiskalinės drausmės sudaro palankesnes galimybes valstybei, suderinant tai su pasikeitusia Europos Sąjungos (ES) fiskaline valdysena, vienu metu įgyvendinti gynybos ir socialinius prioritetus.

Kita svarbi nauja konstitucinio įstatymo nuostata – galimybė savivaldybėms daugiau investuoti, jeigu savivaldybės skolinasi iš ILTE. Tai svarbu siekiant sumažinti regioninius skirtumus, o ši nuostata buvo pasiūlyta prezidento dekretu Seimui spalio mėnesį.

„Naujas savivaldybių skolinimosi reguliavimas sąlygoja poreikį parengti ambicingą savivaldybių ilgalaikių investicijų programą. 

Sieksiu, kad šalies gyventojams svarbios sritys, tokios kaip prieiga prie būsto, naujos darbo vietos, kokybiška infrastruktūra, būtų tarp prioritetinių vietos valdžios investicinių krypčių taikant naujai priimtą konstitucinį įstatymą ir savivaldybėms skolinantis iš ILTE“, – pabrėžė šalies vadovas.

Šalies vadovas susitiko su finansų ministru Kristupu Vaitiekūnu, Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentu Audriumi Klišoniu ir nacionalinio plėtros banko ILTE vadovu Dainiumi Vilčinsku aptarti fiskalinės valdysenos pokyčių ir naujų galimybių savivaldybėms ilgalaikiams investicijų projektams finansuoti.

Sutinka, kad galimybė savivaldai neįtraukiant į limitus skolintis iš ILTE – geras mechanizmas

Finansų ministras K. Vaitiekūnas tikina manantis, kad galimybė savivaldybėms skolintis iš nacionalinio plėtros banko ILTE, tų lėšų neįtraukiant į bendrą skolos limitą, yra solidus sprendimas.

„Manau, kad palengvintas skolinimasis, kada skola nesiskaičiuoja į skolos limitus ir tai vyksta per ILTE – tikiu, kad tai geras mechanizmas. ILTE turi kompetencijas ir viziją, kad atrinkti projektus, kurie yra ekonomiškai gyvybingi ir kitomis prasmėmis labai naudingi, tad tikrai esu patenkintas“, – antradienį žurnalistams sakė Vyriausybės narys.

Su juo sutiko ir LSA vadovas A. Klišonis, kuris mano, kad tokia priemonė padėti mažinti atskirtį tarp mažųjų ir didžiųjų Lietuvos savivaldybių yra vienas tvaresnių pasirinkimų.

„Skolinimosi limitai savivaldybėms didėja, papildomai turėsime galimybę (skolintis – ELTA) per ILTE, o tai savivaldybėms leis daugiau judėti į priekį. Suprantame, kad tai ypač svarbu savivaldybėms, kurios yra regionuose. 

Matome, kad pramonės ir infrastruktūros plėtra į regionus yra reikalinga – tai valstybės regioninė politika. Šis (įstatymo pakeitimas – ELTA) yra vienas iš būdų, kaip tai galima padaryti funkcionaliai“, – po susitikimo su prezidentu teigė savivaldybių atstovas.

Anot jo, susitikime buvo aptartos kryptys, kurios yra itin svarbios ir kuriomis reikėtų judėti regionams, kad gyvenimas ten būtų patrauklesnis.

„Su prezidentu aptarėme priimtą įstatymą ir metodus, kaip savivaldybės gali jį panaudoti ir kokiomis kryptimis eiti. Viena iš tų krypčių – priemonės, susijusios su energetika, nes energetinių resursų kainos neišvengiamai judės aukštyn, o energetinių resursų savivaldybėms besiplečiant reikės kuo daugiau. Kitas prioritetas – aplinkosauga, nes savivaldybės jau šiuo metu turi bendras įmones, atliekų tvarkymo centrus, tačiau ten, kur seniai yra pastatytos MBA gamyklos, yra reikalingi atnaujinimai, kurie kainuos milijonus“, – tikino A. Klišonis.

Anot LSA prezidento, tarp infrastruktūrinių prioritetų regionams taip pat yra apgyvendinimas – daugiabučių renovacijos bei municipalinio būsto plėtra.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius tuo metu tikino, kad priėmus šį įstatymą buvo sukurtos visos galimybės regioniniams skirtumams šalyje mažėti.

„Šis įstatymas buvo daugiau nei fiskalinė drausmė – jis buvo apie tai, kaip Lietuva atrodys ateityje ir ar regioniniai skirtumai mažės. Dabar visos galimybės regionų atskirčiai mažėti yra sukurtos. (…) Savivaldybės galės didinti darbo vietas, plėsti pramonę, viešąją, švietimo, energetikos infrastruktūrą ir t.t.“ – žurnalistams sakė V. Augustinavičius.

Kaip skelbta, gruodį Seimas priėmė naujos redakcijos Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą.

Šiuo įstatymu nustatomos fiskalinės drausmės taisyklės, kuriomis siekiama sudaryti valdžios sektoriaus finansų tvarumą. Taip pat siekiama užtikrinti tvarų Lietuvos ekonomikos augimą.

Įstatyme įtvirtinama viena aiški valdžios sektoriaus fiskalinės drausmės taisyklė – kiekvienais metais grynųjų išlaidų augimas, išreikštas procentais, turi neviršyti nustatytų grynųjų išlaidų augimo ribų.