Prezidentas siūlys didinti Lietuvos banko pelno įmoką į biudžetą

Šalies vadovo patarėjo Vaido Augustinavičiaus teigimu, tokiu būdu būtų siekiama prisidėti prie krašto apsaugos finansavimo.

„Vienas iš aptartų klausimų buvo susietas su užsienio valiutų atsargomis. (...) Svarbu pabrėžti, kad LB pelnas yra susijęs būtent su šių atsargų investavimu ir tai yra reikšmingos sumos. 

Susitikimo metu buvo sutarta parengti tam tikras LB įstatymo pataisas ir pakoreguoti formulę, kaip suskaičiuojama LB įmoka į biudžetą. 

To rezultate LB galėtų pervesti didesnes lėšas į biudžetą“, – penktadienį, po prezidento Gitano Nausėdos susitikimo su LB pirmininku Gediminu Šimkumi, teigė V. Augustinavičius. 

„Apibendrinant šiuos sutarimus, LB yra pasiruošęs didesnę dalį grąžos iš užsienio atsargų investicijų skirti konkrečiai gynybos finansavimui“, – paminėjo jis. 

Paklaustas, kiek padidėtų LB įmokos, pakeitus įmokų formulę, prezidento patarėjas teigė, kad jos išaugtų daugiau nei du kartus.

Savo ruožtu LB pirmininkas G. Šimkus neužsiminė, kokio dydžio lėšos tai galėtų būti. Tačiau, pasak jo, tiek mokant pelno mokestį, tiek išmokant palūkanas valstybės institucijoms 2023-2024 m. periodu LB Vyriausybei pervedė 300 mln. eurų. 

„Kai kalbame apie tai, kiek LB uždirba, tai praėjusiais metais tai buvo 20 mln. eurų. (...) Praėję metai yra geri. Bet LB ne tik investuoja, bet ir turi klientus, kuriems moką indėlių palūkanas. 

Ir vienas iš tų klientų yra Finansų ministerija, kuri laiko milijardus eurų LB“, – pabrėždamas, kad LB už ministerijos lėšas išmoka maksimalias palūkanas, sakė G. Šimkus. 

„Tai reiškia, kad 2023 m. į biudžetą pervedėme 110 mln. eurų, už praėjusius metus – 160 mln. eurų. Jei skaičiuotume pelno įmoką, tai LB per 2 metus pervedė 300 mln. eurų“, – tęsė jis.

Taip pat, anot prezidento patarėjo V. Augustinavičiaus, šalies vadovas ir G. Šimkus sutarė, kad siekiant didinti gynybos finansavimą reiktų didinti PVM surinkimą bei, iki atsirandant bendroms Europos Sąjungos (ES) priemonėms, skolintis. 

„Prezidento ir LB vadovo nuomonė sutapo dėl priemonių, kurios eliminuotų PVM mokesčio sukčiavimo schemas, taikymo. Taip būtų sumažinta šešėlinė ekonomiką. 

Be to, sutapo nuomonė, kad reiktų skirti didesnį dėmesį papildomam skolinimuisi gynybai finansuoti, kai atsiras bendri ES skolinimosi mechanizmai. Tada per juos būtų galima šias skolas refinansuoti“, – aiškino jis.

G. Šimkus teigiamai vertina prezidentūros idėją „įdarbinti“ indėlius

Prezidento G. Nausėdos ir G. Šimkaus susitikime buvo aptarta ir idėja „įdarbinti“ gyventojų laikomus indėlius per specialias sąskaitas. LB pirmininkas teigė, kad visada palaiko iniciatyvas, kuriomis einamosiose sąskaitose esantys gyventojų ištekliai galėtų būti pasiskolinti finansuoti valstybės reikmėms. 

„Indėlių įdarbinimą matau, kaip vieną iš galimybių. Kažkada turėjome taupymo lakštus ir tai buvo priemonė, kaip valstybei pasiskolinti mažmenoje iš gyventojų. 2022 m. siūliau priemonę sugrąžinti, bet ji sugrįžo kita forma, gynybos obligacijomis“, – tikino G. Šimkus. 

„Tikslas yra svarbus, kaip nukreipti tuos išteklius į valstybės finansavimą“, – sakė jis. 

V. Augustinavičius priminė, kad prezidentas siūlo sukurti galimybę žmonėms laikyti santaupas specialiose taupomosiose sąskaitose, kuriose esančios lėšos būtų skolinamos nacionaliniam plėtros bankui ILTE, kuris jas investuotų. Prezidentūros skaičiavimais, tokia priemonė leistų išauginti Lietuvos ekonomiką keliolika mlrd. eurų. 

„Lietuvoje indėlių apimtys yra gerokai didesnės nei paskolų, lyginant su kitomis šalimis. Ir tai rodo, kad yra vidinis didelis resursas. Ir jeigu išnaudotume resursą, per keletą metų galėtume kalbėti apie keliolikos mlrd. eurų papildomą vertę BVP. Ir tai duotų dideles nacionalines pajamas, kas plėstų biudžeto pajėgumus“, – aiškino V. Augustinavičius. 

Kaip Eltai anksčiau nurodė Prezidentūra, jos siūlomi gynybos finansavimo šaltiniai padėtų didinti išlaidas krašto apsaugai, tuo pačiu nekeliant mokesčių ir nemažinant socialinėms reikmėms skiriamų lėšų. 

Siūlymai taip pat prisidėtų iki 2030-ųjų siekiant suformuoti pilno operacinio pajėgumo nacionalinę kariuomenės diviziją.

Prezidentūros skaičiavimais, tam 2026-2030 m. laikotarpiu papildomai reikia virš 12 mlrd. eurų.

Kaip teigia prezidento atstovai, šalies oficialiųjų tarptautinių valiutos atsargų lėšas didesne dalimi reikėtų investuoti Lietuvoje, taip pat pradėti diskusijas, kaip ir kada valstybės saugumo reikmėms galima būtų intensyviau naudoti šių atsargų potencialą.

Be to, Prezidentūros teigimu, šalis turi ir kitų neišnaudotų finansinių rezervų, kuriuos galima nukreipti į ekonomikos augimą, per jį – ir bendrojo vidaus produkto (BVP) kėlimą, kuris didintų biudžeto pajamas, skirtas ir gynybos finansavimui.

Tarp idėjų – mokesčių nesurinkimo mažinimas, griežčiau traktuojant nustatytus pažeidimus, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstymą. Tam siūloma įvesti konkrečius papildomus priežiūros instrumentus ir plėsti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) įgaliojimus.

Anot Prezidentūros, BVP didėtų ir skatinant kaupiamuosius pensijų fondus savo lėšas daugiau investuoti Lietuvoje, o ne užsienyje – kad vietoje dabartinių 10 proc. ši vertė siektų bent 30-35 proc. 

Dar vienas „rezervo“ ekonomikos augimui šaltinis, prezidentūros nuomone, yra didesnis gyventojų laikomų indėlių „įdarbinimas“ – žmonėms būtų siūloma dalį santaupų laikyti specialiose taupomosiose sąskaitose, kuriose, kaip ir einamosiose, lėšos gyventojams būtų pasiekiamos bet kada, tačiau, skirtingai nei minėtose sąskaitose, už indėlius būtų mokamos palūkanos. 

Pačios gyventojų santaupos būtų laikomos nacionaliniame plėtros banke ILTE ir investuojamos į Lietuvos ekonomiką, gynybos pramonę, infrastruktūros projektus.